- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
– 8 proc. – dramatiškas kritimas ar ne?
– Sakyčiau, gana dramatiškas. Aišku, jeigu palyginsim, kad toks pats kritimas, tik vienu procentiniu punktu mažesnis, yra Vokietijoje, 4,5 proc. – Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, tai 8 proc. atrodo daug. Ir tai parodo mūsų priklausomybę nuo eksporto. Tas kritimas yra ženklus ir gana netikėtas. Nes pirmą ketvirtį mes turėjome augimą ir suponavo tokias optimistines mintis, kad šiuos metus baigsime su pliusu. Tai šis antras ketvirtis sako, kad galim nepataikyti į tai, ką prognozavome ir kelia nerimą tai, kad tos tendencijos yra bendraeuropinės pramonės, o mes esam dalis visos bedraeuropinės pramonės. Nes, tarkim, Lietuvos pramonininkų konfederacija eksportuoja 83 proc. viso Lietuvos eksporto ir mes tai jaučiame, kad tas užsakymų skaičius, kuris anksčiau visą laiką siekdavo tarp 3-9 metų, dabar vėl susiaurėjo iki 2-3 mėnesių.
– Ar reikėtų sunerimti dėl vieno ketvirčio rezultatų? Ar prognozės ir tendencijos atrodo taip pat nesmagiai?
– Kol kas, sakyčiau, tas prieaugis, kuris buvo pirmą ketvirtį – nepilni 3 proc. – minus traukimas 8 proc. antrą ketvirtį, kuris skaitosi vienas iš darbingiausių ketvirčių, leidžia sunerimti. Nes vasarą, matyt, bus daugiau toks plūduriavimas tolygus, nei blogiau, nei geriau. Bet tai yra priežastis dėl trečio ir ketvirto ketvirčių prastesnių rezultatų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios įtakos gali turėti toks kritimas? Kaip tai gali realiai atrodyti rinkoje? Mes kalbam ne tik apie mažesnius pelnus, bet ir galbūt būsimus bankrotus.
– Iš tikrųjų taip ir yra. Nesinori dramatizuoti visos aplinkos, bet brangūs pinigai, nepakankama prieiga prie kapitalo dėl apyvartinių lėšų, atsiskaitymų sutrikimai ir šiandien matome, kad energetikos kaštai vėl auga, dėl to, kad nėra to pralaidumo. Kapitalas yra brangus, prieiga yra tikrai prasta, nes antrinėje rinkoje šiandien dienai obligacijos žinomų įmonių ir žinomų bankų svyruoja tarp 10-14 procentinių punktų už metus. Ką reikia daryti, jeigu vidurkis pramonės yra uždarbis 5-7 proc.? Vadinasi, visi jie šiandien eina į minusą, skolinasi tik tam, kad išgyventų, išlaikytų žmonės, kurios paskui dažnai būna labai sunku surinkti. Ir, aišku, tai yra ėjimas į niekur.
Visi jie šiandien eina į minusą, skolinasi tik tam, kad išgyventų, išlaikytų žmonės, kurios paskui dažnai būna labai sunku surinkti.
Tai faktas, kad Europos centrinis bankas turėtų greičiau atlaisvinti tuos visus apribojimus, nes mes jau neturim infliacijos problemos, mūsų infliacija yra vienas procentinis punktas. O pramonės sektoriuje produktų kainų mažėjimas jau yra trečią ketvirtį iš eilės. Aišku, ne po daug – minus 0,2, 0,3 procentinio punkto. Taigi, pramonė yra didžiausias darbdavys. Šiandien po LPK vėliava dirba 340 tūkst. darbuotojų, sukuriama vertė visų atskirų šakų yra 59 proc. bendro vidaus produkto, kas yra 30-40 mlrd. eurų. Jeigu žiūrėt vien į pramonę, tai yra truputėlį net ir nuosmukis pačios pramonės bendram vidaus produkte nuo 20,7 procentinio punkto 2022 m. Šiandien dienai mes šios metus skaičiuojame apie 19 proc. jau.
Taigi, neadekvatumai svyruoja prieigą prie kapitalo, energetikos kaštai, daug biurokratinių dalykų ir augantys atlyginimai neproporcionaliai su našumu. Ir mes turime suprasti, kad galime pasidžiaugti, bet anksčiau ar vėliau tai išvirs į tai, kad mūsų eksportas kris, išvirs į tai, kad įmonės turės užsidarinėti ir atleisti. Tai mums reikia proporcionaliai ne tai, kad mažinti atlyginimus, mums reikia kelti mūsų našumą, o tam reikia ir paskatų, ir sąmoningumo, ir bendradarbiavimo. Ir, aišku, kad ir platesni žmonės suvoktų, jog ne viskas iš tų pačių verslininkų. Verslas kuria gėrį, sumoka mokesčius, rizikuoja ir dalija gėrį. Kai mums blogai, blogai ir žmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas47
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...