- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė kaip vieną galimų gynybos sektoriaus finansavimo šaltinių artimiausioje perspektyvoje nurodo privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, bet pažymi, kad tai būtų tik finansinės naštos perkėlimas vėlesniems laikams.
„Tais metais, kai yra labai aštrūs padidėjimai, 2026–2027 metais pakeisti kitaip finansuojant, ypač infrastruktūros projektus, per PPP finansavimo būdą, privataus ir viešo sektoriaus partnerystę, kas reiškia, kad ilgainiui nuo to poreikio niekur nepabėgsi, jis tiesiog laike kitaip išsiskirsto“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta apie papildomos krašto apsaugos finansavimo šaltinius.
Ji pažymėjo, kad tai reikštų, jog „tiesiog vėlesniems laikotarpiams tenka didesnė našta“, bet tai gali būti išeitis, kad „suglaudintumėme tam tikrus aštrius poreikius“.
Premjerė kovo 18 dieną rengia antrą politikų, verslo ir darbuotojų atstovų susitikimą dėl lėšų papildomų gynybai finansuoti.
I. Šimonytė sakė kol kas neįvardysianti, kokius siūlymus tieks Vyriausybė, taip pat teigė, jog sprendimai priklausys ir nuo to, ar politikams pavyks sutarti dėl būdų siekiant didesnio finansavimo gynybai.
„Pirmiausia aš norėčiau, kad šitas susitikimas įvyktų, tada aš matyčiau, kiek yra konsensuso kokiam sprendimui. Jeigu nebus konsensuso jokiam sprendimui, tada Vyriausybė tarsis, ką daryti“, – teigė premjerė.
Pasak jos, per susitikimą politikams taip pat bus pristatyta, kokios galimybės daugiau lėšų gynybai gauti iš ekonomikos augimo.
Pirmiausia aš norėčiau, kad šitas susitikimas įvyktų, tada aš matyčiau, kiek yra konsensuso kokiam sprendimui.
„Bus pateikta 2025 metų projekcija pagal makroekonomines prognozes, koks maždaug galėtų būti augimas ir tuo pačiu metu, koks bus įsipareigojimų augimas, kad būtų įgyvendinta tai, kas jau dabar priimta, tarkime, pedagogų atlyginimų didinimas, įvairių dydžių indeksavimai, kad kolegos matytų, kiek yra ar nėra erdvės ateinančių metų pajamų augime be kokių nors papildomų augimų“, – teigė premjerė.
Politikai tariasi dėl šaltinių didinti gynybos finansavimą, kad būtų lėšų įgyvendinti valstybės siekius sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad norint įgyvendinti minėtus siekius turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3 proc. BVP iš tvarių šaltinių. Didinant lėšas gynybai jis siūlo mišrų modelį – skolintis ir apmokestinti verslą, o ne visus šalies gyventojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra: 2025-ųjų biudžete reiktų priemonių didesnių akcizų poveikiui sušvelninti
Seimui priėmus Gynybos fondo paketą, kuriame, be kita ko, krašto apsaugą numatyta finansuoti padidinant akcizus kurui, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad kitų metų valstybės biudžete turi būti priemonės, kaip sušvelnint...
-
Ministerija: nuo rugpjūčio 30 dienos nebeveiks „E. sąskaita“, ją keičia SABIS
Nuo pirmadienio prasidėjo perėjimas prie SABIS – Sąskaitų administravimo bendrosios informacinės sistemos, kuri pakeis informacinę sistemą „E. sąskaita“. Pastaroji veiki nustos rugpjūčio 30 d., pranešė Ekonomikos ir inovacij...
-
Premjerė Alytuje apžiūrės kareivines, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu2
Premjerė Ingrida Šimonytė su keliais ministrais antradienį lankysis Alytuje, ji apžiūrės karinę infrastruktūrą, pristatys gynybos biudžeto projekciją, kariuomenės modernizavimą, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu. ...
-
Paskutinę birželio savaitę – stabilios energijos išteklių kainos
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę energijos išteklių kainos keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., ...
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės2
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems33
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...