„Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija. Mes to nedarėme nei kitais atvejais, tai ir šiuo atveju mes neturėtume to daryti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys, pridurdamas, kad Rusijos įmonės pačios turėtų rasti būdus, kaip atsiskaityti su Lietuvos įmonėmis.

„Mes tos veiklos nedraudžiame, sankcijos tokiai veiklia nėra numatytos, visos įstaigos, kurios veikia verslo srityje, vykdant prekyba, teikiant kitas paslaugas, turėtų pačios rasti būdus kaip už tai atsiskaityti“, – sakė patarėjas.

Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija.

Dalis Lietuvos bankų jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija nuo rugsėjo.

K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.

„Mes neturėtume susikoncentruoti į pasekmes vien tik tranzitui ar kažkuriai kitai konkrečiai sričiai, nes neina kalba apie tai, kad Lietuvos valstybė per komercinius bankus siekia sukurti papildomas kliūtis tranzitui vykti. Tai yra Rusijos propagandos naratyvas ir jų iškreipto pasaulio, jo vaizdo kaip jų valstybės institucijos bendrauja su privačiomis ir komercinėmis struktūromis, atspindys. Pas juos gal taip ir vyksta, kai gali kas nors nuvykti ir liepti bankui daryti vienaip ar kitaip. Ne gal, o iš tikrųjų mes žinome, kad taip vyksta. Lietuvoje, kaip demokratinėje šalyje, mes turime kitokią sistemą. Bankai patys taiko įvairias savo tvarkas įgyvendinami sankcijas ar kitą politiką“, – aiškino prezidento patarėjas ir pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija apskritai yra ne valstybių, o įmonių lygio problema.

„Tai ne valstybių tarpusavio santykis. Tai yra verslo įmonės, kurios turi tarpusavyje santykius. Jeigu jos vykdo teisėtą veiklą, tai jos turės galimybę rasti kaip atsiskaityti“, – apibendrino K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę gavo Rusijos notą dėl, pasak jos, numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo. Rusija teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija. Banko teigimu, išimtis bus taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą. Kiti Lietuvos bankai jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą.

Rusijos notą gavusios Užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad šį dokumentą pagal kompetenciją perdavė Susisiekimo ministerijai. Savo ruožtu susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį LRT radijui sakė, kad Lietuva negali bankų niekaip įpareigoti vykdyti mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas. Anot jo viskas priklauso nuo pačių bankų sprendimų. Kartu ministras pažymėjo, neįsivaizduojantis, jog tranzitas galėtų vykti, jeigu už paslaugas nebūtų apmokama.

Liepos pabaigoje, po Europos Komisijos gairių pasirodymo, buvo atnaujintas ES sankcionuotų Rusijos prekių tranzitas per Lietuvą geležinkeliais. Šių prekių gabenimą Lietuva buvo sustabdžiusi birželį, argumentuodama balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.