Profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės, labiau įtraukiami darbdaviai

  • Teksto dydis:

Seimas ketvirtadienį priėmė Profesinio mokymo įstatymo pataisas, kuriomis profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės, į specialistų rengimą labiau įtraukiami darbdaviai.

Pataisomis keičiamas valstybės finansuojamų vietų planavimo modelis, profesinių mokyklų taryboms suteikiant teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Į būsimų specialistų ruošimą galės daugiau įsitraukti ir darbdavių bei regionų plėtros tarybų atstovai – jiems užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.

Anot ministerijos, tai leis sparčiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atsižvelgti į regionų poreikius bei paskatinti profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą.

„Šių pokyčių reikėjo jau seniai – socialinių partnerių įtraukimas į specialistų planavimo procesą padės geriau atliepti darbo rinkos, ypač kiekvieno regiono poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas. Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.

Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams ir kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.

Sprendimus, kiek mokinių priimti į tam tikras profesinio mokymo programas, priims profesinių mokyklų tarybos, kuriose daugiau nei pusė narių – 5 iš 9 – atstovauja darbdaviams bei regiono plėtros taryboms.

Anot ministerijos, darbdaviai galės tiesiogiai dalyvauti formuojant profesinio mokymo pasiūlą darbo rinkai, atsižvelgiant į verslo poreikius, profesinėms mokykloms teikti užsakymus dėl reikiamų specialistų parengimo.

ŠMSM tikisi, kad šie pokyčiai leis pasiekti, kad iki 2025 metų 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų. Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra apie 70 procentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių