- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prognozuoja solo kelionių bumą ir sveikesnius „darboholikų“ pasirinkimus
-
Žydrė Gavelienė
-
Prognozuoja solo kelionių bumą ir sveikesnius „darboholikų“ pasirinkimus
-
Prognozuoja solo kelionių bumą ir sveikesnius „darboholikų“ pasirinkimus
-
Prognozuoja solo kelionių bumą ir sveikesnius „darboholikų“ pasirinkimus
-
Prognozuoja solo kelionių bumą ir sveikesnius „darboholikų“ pasirinkimus
Šiemet Lietuvos gyventojai drąsiau keliaus po vieną, vis daugiau „darboholikų“ į komandiruotes vyks su šeima ar bent darbą derins su aktyviu poilsiu. Taip spaudos konferencijoje pristatydama 2018 m. keliavimo tendencijas sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
„Ekonomika auga, tad bus keliaujama aktyviau tiek asmeniniais tikslais, tiek verslo reikalais. Išsiplės keliautojų ratas. Keliaus vis daugiau žmonių, kurie nedrįsdavo to daryti. Tikimasi, kad dar aktyviau bus keliaujama šeimomis ir net kartomis - drauge su vaikais, seneliais, anūkais. Populiarės tolimosios šiltosios kryptys - ne tik atostogoms, bet ir žiemoti, ne tik ilsėtis, bet ir dirbti“, - vardijo Ž. Gavelienė.
Pasak kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinės direktorės, skrydžių kainos iš Lietuvos neturėtų kilti. Išlieka aštri konkurencija tarp vežėjų, nėra žinių apie naujus. „Kainų kritimo taip pat neprognozuojam“, - pridūrė Ž. Gavelienė.
Kaip numato kelionių agentūros vadovė, viešbučių kainos 2018 m. kils Graikijoje, Ispanijoje, Islandijoje, Turkijoje. Kai kurios šalys, kaip Kataras, paprastina vizų režimą, ir tai keliautojams leis kiek sutaupyti.
„Karšta kryptis šiemet - Graikija. Atėnus pasiekti kaip niekada paprasta, taip pat planuojamas skrydis į Kofu, augs keliautojų srautai į kitas Graikijos salas“, - sakė Ž. Gavelienė, pridurdama, kad populiarės tolimosios kelionės į Kubą, Jamaiką, Malaiziją, Singapūrą, Balį, Australiją, Naująją Zelandiją.
Manoma, kad keliautojai „grįš“ į Egiptą bei Tunisą, daugės keliaujančiųjų į Turkiją, Juodkalniją, Kroatiją, Maroką, Izraelį, Laplandiją. Kaip sakė Ž. Gavelienė, patys atsargiausi keliautojai vokiečiai jau grįžta į Egiptą ir Maroką, kur turistų srautai buvo sumažėję dėl terorizmo grėsmės.
Kelionių organizatorė pastebi, kad Lietuvos gyventojai po truputį atranda kruizus, bet kai atranda - įsimyli iki negalėjimo. „Kaip parodė kruizinių kelionių organizatorių atliktas tyrimas, į kruizines keliones grįžta net 65 proc. keliautojų“, - sakė Ž. Gavelienė.
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet laukiama vadinamųjų solo kelionių augimo. „Skatinsime keliauti po vieną. Matome, kad šis kelionių segmentas tikrai augs, tad siūlysime specialias programas vieniems keliaujantiems žmonėms, programas moterims, kurios nori keliauti, o vyrai dažnai ne“, - komentavo kelionių organizatorė.
Pasaulyje vieni keliaujantys žmonės sudaro ketvirtadalį visų keliautojų. Senjorams keliauti tampa prieinamiau, ir Ž. Gavelienė paaiškino, kodėl. „Supratome, kur paslaptis. Senjorų keliones stabdė kalbos nemokėjimas ir rūpestis, kaip iš oro uosto patekti į apgyvendinimo vietą, todėl aktyviai pradėtos teikti pasitikimo, vietinio pervežimo paslaugos, organizuoti pažintines išvykas, atsižvelgiant į finansines keliautojų galimybes. Dabar jau galima drąsiai sakyti, kad Lietuvos senjorai keliauja“, - teigė Ž. Gavelienė.
Spaudos konferencijoje apie išvykstamojo turizmo tendencijas 2018-iesiems agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė pristatė ir 2017 m. rezultatus. Kaip pabrėžė kalbėtoja, didžiausias įvykis Lietuvoje pernai buvo Vilniaus oro uosto rekonstrukcija, projektas suvaldytas gerai, su minimaliais nesklandumais.
„Turistų srautus labiausiai, žinoma, augino Palangos oro uostas, metinis keleivių skaičius dėl Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos sumažėjo tik 1 proc.“, - konstatavo Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Pasak Ž. Gavelienės, Vilniaus oro uosto rekonstrukcija paskatino lietuvius rinktis skrydžius iš kitų oro uostų - Varšuvos, Rygos, Minsko. Kaip atkreipė dėmesį pranešėja, Minskas kaip tik priėmė labai gerą sprendimą - iš vykstančiųjų oro transportu nereikalauti Baltarusijos vizų.
Kaip rodo statistika, Baltarusijos piliečiai irgi skraidė iš Lietuvos. Pasak Ž. Gavelienės, iš Vilniaus oro uosto išskrenda apie 15 proc. keleivių su baltarusiškais pasais.
Praėjusiais metais iš Lietuvos pradėta skraidyti 11 naujų krypčių - 8 iš Vilniaus, 2 iš Palangos, 1 iš Kauno.
„Estravel“ praėję metai buvo geriausi per pastarąjį dešimtmetį, - sakė kelionių agentūros vadovė. - Fiksuotas apie 15 proc. augimas pagal aptarnautų keleivių skaičių ir pajamas. 60 proc. sudarė verslo klientai. Didžiausias augimas fiksuotas motyvacinių kelionių segmente“.
Komentuodama kintančius keliautojų įpročius Ž. Gavelienė akcentavo ne vien norą atrasti naujas kryptis. „Vis daugiau keliautojų domisi, ką veiks. Populiarėja sveikatinimo kelionės, žmonėms rūpi išbandyti naujas procedūras ar aktyvias veiklas, komandiruotės metu paragauti nacionalinės virtuvės patiekalų, aplankyti kultūros objektus“, - vardijo agentūros vadovė.
Vis drąsiau Lietuvos gyventojai svetur vyksta ilgesniam laikui. Jei anksčiau dažniausiai keliaudavo dviem savaitėm, dabar 3 savaitės ne riba, daug žmonių savarankiškai keliauja po Europą, JAV, Kanadą, Australiją, pasinaudodami kelionių profesionalų sudarytais ir patikrintais maršrutais.
Ieškant prieinamų kelionių drąsiau vertinama galimybė išvykti iš Varšuvos. „Varšuva yra Vilnius du“, - juokavo Ž. Gavelienė, pridurdama,kad „peržiemoti užsienyje“ išdrįsta ne tik dirbantys savarankiškai, bet ir senjorai.
„Vis drąsiau keliaujama ne tik su šeima, bet ir, taupant kaštus, su draugų grupe. Užuot leidus laiką prie šventinio stalo, vis populiariau leistis į keliones“, - nauja tendencija pasidžiaugė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Kaip pastebi Ž. Gavelienė, kelionės planavimui žmonės skiria laiko ir pasiruošę daugiau investuoti į keliones. „Neturime galutinių skaičių, bet manau, 2018 metais į keliones Lietuvos gyventojai investuos apie 12 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Ne todėl, kad kyla kainos, o todėl, kad žmonės nori aukštesnės kokybės, turiningiau, maloniau praleisti laiką“, - apibendrino kelionių ekspertė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...