- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė nemano, jog žemės įsigijimo procesus turėtų tirti speciali parlamentinė komisija, nes į visus Seimo narių klausimus galėtų atsakyti atsakingos institucijos.
„Iš tikrųjų Seimas tikriausiai turi užsiimti parlamentine kontrole. Tai, be abejo, svarbu, bet ne vienos įmonės ar vieno asmens tikriausiai tyrimu. Kai skaitai klausimus, kyla nusistebėjimas, ar iš tikrųjų reikia sudaryti komisiją, kad išsiaiškintume grūdų, trąšų ar žemės ūkio padėtį būtinai konkrečiai va dabar. Keliami keistoki klausimai“, – interviu Žinių radijuje kalbėjo R. Baškienė.
Jos nuomone, į tokius klausimus galėtų atsakyti atsakingos institucijos, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba.
„Visumoje aš pati esu šalininkė ne tokių komisijų sudarymo, o kreipimosi į atitinkamas institucijas, kurios turi pateikti vienus ar kitus atsakymus į jiems kylančius klausimus“, – tvirtino R. Baškienė.
Jos teigimu, Seimo pavasario sesijos nereikėtų užversti papildomais darbais, kaip parlamentinių komisijų kūrimas, nes joje ir taip bus svarstoma daug klausimų.
Opoziciniams konservatoriams šią savaitę pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas dėl žemės valdymo ir įsigijimo procesų Lietuvoje.
Iniciatyva gimė po to, kai paaiškėjo, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt apeina įstatymu nustatytą ribojimą vienam fiziniam arba juridiniam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Parlamentinį tyrimai daugiausiai palaiko konservatoriai, tačiau iniciatyvą parėmė ir keli liberalai, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.
Seime siūloma aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti kiek žemės yra įsigijusios žemės ūkio, jo technikos ar trąšų prekybos įmonės.
Taip pat bus bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas šiam ribojimui įgyvendinti. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.
Komisija turės pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...