- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros kainos dėl naujos metodikos, kuri bus taikoma energetikos bendrovėms, per dešimtmetį gali padidėti nebent 1 proc., pareiškė energetikos ministras. Naujoji metodika leidžia perskaičiuoti energetikos bendrovių turto vertę, tokiu būdu ją padidinant ir sudarant galimybę daugiau investuoti į tinklo plėtrą.
"Maksimalus galimas efektas per 10 metų gali būti 1 proc. elektros kainai. (..) Panikai, kad elektros kaina augs, nėra pagrindo", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė Rokas Masiulis, reaguodamas į "Lietuvos žinių" publikaciją, jog dėl naujos metodikos kainos išaugs, o iš vartotojų per 10 metų bus surinkta apie 4 milijardai litų.
Anot jo, kalbos, kad metodologija gali padidinti kainas, yra faktų interpretavimas.
Pasak "Lietuvos energijos" vadovo Daliaus Misiūno, metodikoje nėra užprogramuotas kainų didėjimas - jo teigimu, jos įtaka galutinei elektros kainai yra minimali ir atvirkščiai - metodika leis optimizuoti tinklo struktūrą ir investicijas.
"Kainų komisijos iniciatyva prieš kurį laiką buvo pradėtas projektas keisti tinklų infrastruktūros kainodaros investicijų reguliavimo metodiką, diegiant naują principą, kuris reiškia, kad projektuojamas optimalus tinklas, pagal kurį nustatoma tiek kainodara, tiek investicijų dydžiai. Tą metodiką Kainų komisija parengė ir ji rudenį patvirtinta Vyriausybėje", - spaudos konferencijoje sakė D.Misiūnas.
Jis aiškino, kad bus galima daugiau investuoti į tinklą ir tokiu būdu jį optimizuoti: "Visą laiką tarifas susideda iš dviejų dalių: ką tu investuoji, kitas, kiek kainuoja tai išlaikyti. Didesnės investicijos į tinklą bus skirtos tam, kad sumažintų eksploatacijos sąnaudas".
Ministras teigė, kad didesnės investicijos į tinklą nereiškia, jog didės ir tarifas.
"Čia yra ciklas, vienas turtas nusidėvi, kitas pasistato. (...) Niekas nesiruošia darytis pelnų iš energetikos, nes tikslas yra, kad energetika būtų kuo pigesnė, o tinklas kuo patikimesnis. O metodologija yra tam, kad būtų lėšų investicijoms", - aiškino R.Masiulis.
"Lesto" vadovas Aidas Ignatavičius vis dėlto pripažino, kad kai kurios elektros kainos dedamosios dėl naujos metodikos didėtų, tačiau tikino, kad šį augimą kompensuotų kitos, mažėjančios dedamosios. Paklaustas, kiek per dešimtmetį padidėtų bendrovių pajamos dėl naujos metodikos, jis negalėjo atsakyti.
"Tą sunku pasakyti, nes turto dedamoji yra tik viena iš dedamųjų, kuri tiesiogiai įtakoja elektros energijos tarifą. Yra eilė kitų dedamųjų, kurioms mes darome tiesioginę įtaką, taip užtikrindami mažesnį tarifą", - konferencijoje teigė A.Ignatavičius.
Pasak "Litgrid" vadovo Daivio Virbicko, elektros kainą mažins jungtys su Švedija ir Lenkija, tad turėtų sumažėti ir bendras elektros tarifas.
"Galimybės, kurias sukuria strateginis perdavimo tinklas, galimybės, kurias sukuria strateginiai projektai - jungtys į Lenkiją, į Švediją - jos yra galimybės didinti konkurenciją, mažinti tokias dedamąsias kaip rinkos kainas (šiandien apie 19 centų), mažinti tokias dedamąsias, kaip viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (šiuo metu siekia apie 7 centus). Tarifas turi būti subalansuotas. (...) Po 2016 met įgyvendinus strateginius projektus, bus dar didesnės prielaidos tam tarifui mažėti", - konferencijoje teigė D.Virbickas.
"Lietuvos žinios" ketvirtadienį paskelbė, kad elektros tarifas vartotojams dėl naujos metodikos per 10 metų išaugs 10 centų be PVM. Anot dienraščio, dėl to elektros įmonių pelnas po 5-10 metų išaugtų 2,5-3 kartus, o už tai sumokėtų vartotojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Žada visus balansavimo pajėgumų kaštus padengti elektros gamintojai ir tiekėjai: kada tai įvyks?
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau1
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?7
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau2
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai1
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai3
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...