- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistas Rimantas Rudzkis Vyriausybės parengtą 2025 m. biudžetą vadina išskirtinai optimistiniu. Jis teigia nemanantis, kad optimistinis projektas per vienerius metus galėtų sukelti problemų, tačiau pabrėžia – šių metų išskirtinumas yra tas, kad šiemet yra rinkiminiai metai.
„Vieniems metams tai nesukels didelių problemų. Vienus metus galima susiplanuoti pernelyg optimistinę biudžeto struktūrą ir tą deficitą padengti skolinimusi, tikintis, kad už metų ar dviejų ekonomika įgaus pagreitį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Rudzkis.
„Šitaip šį planą ir grindžia Finansų ministerija. Skolos didinimą ir deficito didinimą grindžia tuo, kad čia tokie išskirtiniai metai, nors iš tikrųjų žinome, kad toks išskirtinumas yra rinkiminiai metai“, – pridūrė jis.
Ekonomisto teigimu, valstybės finansų planas turi būti parengtas kartu su strateginiu planu ilgalaikiame laikotarpyje. Šalies politinis elitas, anot jo, turėtų apmąstyti Lietuvos ekonomines perspektyvas kelių metų eigoje ir planuoti atsižvelgiant į tai.
Šalies politinis elitas, anot jo, turėtų apmąstyti Lietuvos ekonomines perspektyvas kelių metų eigoje ir planuoti atsižvelgiant į tai.
„Tokia mano kritika ir būtų, bet ji metai iš metų yra ta pati. Mūsų politinis elitas per mažai mėgina mąstyti ilgalaikiu laikotarpiu. Visos tos programos „Lietuva 2050” yra visai ne tai, ko iš tikrųjų reikia formuojant Lietuvos finansinę politiką. Čia reikia numatyti ne kas bus 2050 metais, bet kas bus artimiausius 5 metus, koks bus pagrindinis variklis Lietuvos ekonomikoje“, – teigė R. Rudzkis.
„Vienos sritys pradeda stoti, kitos įgauna pagreitį. Ko reikia, kad tos, kurios įgauna pagreitį toliau tęstųsi, kaip bus su darbo rinka, kad nebūtų struktūrinio darbo jėgos trūkumo, kaip reikia švietimą gerinti, kaip mokslą pritraukti arčiau realybės“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius2
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...