- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą šių metų ketvirtį, kai koronaviruso infekcijos poveikis šalies ekonomikai dar nebuvo toks akivaizdus, Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln. eurų. Tai yra penktadaliu didesnė suma, nei buvo išleista 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais. Nors šių metų pradžioje augo ir įsigyto būsto kainos, tačiau šios tendencijos jau pasikeitė ir kituose ketvirčio duomenyse šie pasikeitimai atsispindės, svarsto Registrų centro analitikai.
„Praėjusiais metais būstui įsigyti išleista rekordinė suma. Vis dėlto nereikia būti pranašu, kad galėtum teigti, jog šių metų skaičiai iš tolo nebus artimi tiems, kurie buvo fiksuoti pastaruosius kelerius metus. Nors pirmąjį ketvirtį dar matome augimą, tačiau šiuo laikotarpiu buvo įregistruoti NT sandoriai, dėl kurių buvo susitarta dar gerokai iki koronaviruso įtakos NT rinkai ir visai šalies ekonomikai. Pirmuosius pandemijos ženklus oficialiai NT kainų statistikai pamatysime šių metų viduryje“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Kaip įprasta, metų pradžioje didžiausia suma išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių daugiausiai nuperkama sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Pirmąjį ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 555,7 euro už kv. metrą, arba 9 proc. daugiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais. Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų pradžioje siekė 1 887,4 euro ir buvo 14 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais.
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus per pirmus tris šių metų mėnesius mokėta vidutiniškai po beveik 957 eurus už kv. metrą – 14 proc. daugiau 2019 m. pirmąjį ketvirtį, tačiau naujos statybos vidutinės kainos šiuose miestuose per metus susitraukė beveik 7 proc. iki 1178 euro už kv. metrą.
Gyvenamųjų namų segmente pirmąjį ketvirtį oficialiai užbaigti NT sandoriai taip pat dar rodė kainų augimą, kuris, P. Rudzkio prognozėmis, ateinančiais ketvirčiais turėtų būti neigiamas.
„Pastaruosius kelerius metus kiekvieną ketvirtį atskirose NT objektų kategorijose stebėdavome nuoseklų kainų augimą. Ateityje ši kreivė turėtų pakrypti žemyn, tačiau kaip staigiai ji leisis ir kiek ilgai tęsis šiandien prognozuoti dar sunku, neturint pakankamai duomenų dėl galimo koronaviruso sukelto šoko šalies ekonomikai, gyventojų pajamoms ir jų nuotaikoms bei lūkesčiams“, – svarsto Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį už naujos statybos ir dažniausiai neįrengtus namus Vilniuje vidutiniškai dar mokėta po 1 110,7 euro už kv. metrą, arba beveik 20 proc. daugiau nei 2019 metų sausio-kovo mėnesiais. Senesnės statybos namai, kurie, tikėtina, yra įrengti, sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 151,7 eurus už kv. metrą (7 proc. daugiau).
Kituose šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 775,7 euro – 4 proc. mažiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais, senesnės statybos gyvenamojo namo kaina – 632,5 euro (1 proc. daugiau).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...