- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprendimus dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros prekybos zonų sujungimo būtina priimti atlikus kaštų ir naudos analizę – dėl jos būtų sprendžiama praėjus bent metams po 2025-ųjų vasarį planuojamos Baltijos šalių tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Tai nurodoma Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojų pozicijoje dėl Baltijos prekybos zonų konfigūracijos peržiūros, kurią trečiadienį paskelbė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį. Dėl kaštų-naudos analizės atlikimo ir Baltijos prekybos zonų konfigūracijos pokyčių galėtų būti sprendžiama praėjus bent metams po sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, įvertinus rinkų veikimo duomenis bei pasikonsultavus su ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)“, – teigia Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojai.
Pasak jų, sinchronizavimas būtų „pradinis (rinkų veikimo – BNS) duomenų rinkimo realiuoju laiku taškas“.
Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį.
Reguliuotojų teigimu, kaštų ir naudos analizė reikalinga „siekiant įvertinti skirtingų alternatyvų poveikį ekonominiam efektyvumui ir rinkos veiksmingumui“, o rinkų duomenų vertinimas turi būti objektyvus, nešališkas bei atliktas laikantis „aukštų mokslinių standartų“.
„Peržiūrint esamą Baltijos prekybos zonų konfigūraciją būtų siekiama padidinti ekonominį efektyvumą ir konkurenciją regioninėje rinkoje bei tinklo saugumą“, – teigia reguliuotojai.
VERT pirmininkas Renatas Pocius kovą teigė, kad bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa.
Anot jo, dabar veikiančios trys atskiros prekybos zonos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė tuomet sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas, tačiau dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam būtų reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.
Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga kovą abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidintų nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją. Tuo metu „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigė, kad bendra Baltijos šalių elektros zona galėtų teigiamai paveikti didmeninę rinką, tuo metu mažmeninėje, pasak jo, tarp šalių matomi „milžiniški skirtumai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimonytė apie pensijų pertvarką: nukentės mažiausiai uždirbantieji
Socialdemokratams siūlant pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, vietoje valstybės prisidėjimo įvedant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad pokyčiai turės neigiamą poveikį ma...
-
Apibendrino emigraciją: 2024-ieji tapo istoriniais
Pernai užfiksuotas mažiausias išvykusiųjų iš šalies Lietuvos piliečių skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. ...
-
Mokyklas ir religines bendruomenes siūloma vėl grąžinti į paramos gavėjų sąrašą
Nuo šių metų sausio susiaurėjusį paramos gavėjų sąrašą vėl siūloma plėsti. ...
-
Nausėda ir Vaičiūnas aptars pasiruošimą sinchronizavimui
Likus kiek daugiau nei savaitei iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, prezidentas Gitanas Nausėda su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptars pasirengimą ši...
-
Tyrimas: Lietuvos pieno ūkiai per dešimtmetį gali perpus padidinti pieno gamybą
Lietuvos pieno ūkiai per ateinantį dešimtmetį pieno gamybą gali padidinti perpus, jeigu ūkių struktūriniai pokyčiai vyks greičiau. ...
-
Lingė apie planuojamus pensijų sistemos pokyčius: neaišku, kiek jų liks ir kiek tai kainuos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei pristačius siūlymus antros pensijų pakopos kaupimo pertvarkai, opozicinių Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad dabar būtina išgirsti ekspertų komentarus dėl p...
-
Ekspertai būgštauja dėl mažesnių pensijų: velnias slypi detalėse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paviešinus siūlomus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas sako, kad siūlymai vienas kitam prie...
-
Apsisprendė dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose: kas keisis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) leng...
-
Tarptautinis valiutos fondas tęsia misiją Lietuvoje: davė pasiūlymų dėl gynybos finansavimo
Su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu (BFK) susitikę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai akcentavo, kad Lietuvai būtina ieškoti tvarių biudžeto pajamų šaltinių krašto apsaugai finansuoti. ...
-
Blinkevičiūtė apie pensijų fondus: nebeprivalėsime kaupti pensijai?
Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė pritarė, kad gyventojai prievarta nebūtų įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą ir kad jie galėtų išsiimti sukauptus pinigus bei pasitraukti iš sistemos. ...