Plati geografija

Turizmo departamento duomenimis, pirmąjį 2017 m. pusmetį turistų mūsų šalyje padaugėjo apie 7,7 proc. – per pirmuosius šešis 2017 m. mėnesius Lietuvoje bent su viena nakvyne lankėsi iš viso 1,29 mln. keliautojų. Iš jų užsienio turistai sudarė 692,6 tūkst. – 6,1 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, o vietiniai turistai – 601,3 tūkst. – tai yra 9,7 proc. daugiau nei 2016 m.

Remiantis Lietuvos apgyvendinimo įstaigų statistika, pirmąjį 2017 m. pusmetį pagal turistų srautus išsiskyrė Didžioji Britanija – iš šios šalies sulaukta 28,2 tūkst. svečių, taigi 8,4 proc. daugiau nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Augo svečių ir iš Prancūzijos, Švedijos, Italijos, JAV, Izraelio bei Kinijos skaičius.

Daugiausia nakvynių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį praleido turistai iš Izraelio, JAV, Japonijos, o ypač Kinijos, kurios turistų nakvynių Lietuvoje skaičius išaugo net 49,5 proc.

Į Lietuvą pernai atvyko nemažai žmonių iš kaimyninių šalių: Baltarusijos (78,8 tūkst.), Rusijos (77,1 tūkst.), Lenkijos (73,6 tūkst.), Latvijos (64 tūkst.) ir Estijos (27,1 tūkst.).

Lietuva – pirmūnė

Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos turizmas atrodo tikrai neprastai: pagal turistų skaičių ir surenkamas pajamas, lenkiame ne tik mums į nugarą alsuojančius estus, bet ir reikšmingai pranokstame Latvijos rodiklius. Lietuvoje pajamos iš atvykstamojo turizmo 2017 m. pirmąjį pusmetį augo sparčiausiai – net 9,7 proc., Estijoje tuo pačiu laikotarpiu jos padidėjo 8,9 proc., o Latvijoje – tik 0,8 proc.

Lietuvoje pajamos iš atvykstamojo turizmo 2017 m. pirmąjį pusmetį augo sparčiausiai – net 9,7 proc., Estijoje tuo pačiu laikotarpiu jos padidėjo 8,9 proc., o Latvijoje – tik 0,8 proc.

Eurostato duomenimis, 2016 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, apsistojusių turistų (tiek vietinių, tiek užsienio) nakvynių skaičius buvo didžiausias tarp Baltijos šalių – 7 mln., Estijoje – 6,2 mln., o Latvijoje – 4,4 mln.

Ypač stipriai Lietuva lenkia kitas Baltijos šalis pagal vietinių turistų praleistas nakvynes visose apgyvendinimo įstaigose. Lietuvoje pernai tokių turistų nakvynių skaičius siekė 3,74 mln., Estijoje – 2,2 mln., o Latvijoje – trečdaliu mažiau nei 2016 m.

Skatina užsieniečius

Turizmo departamento atstovė Gerda Butkuvienė džiaugėsi sparčiu turizmo sektoriaus vystymųsi. Ji akcentavo, kad šiuo metu atvykstamojo turizmo skatinimas yra orientuotas net į kelias turizmo rinkas.

"Nuosekli vykdoma rinkodara yra orientuota į prioritetines atvykstamojo turizmo rinkas: tikslines (Italija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija, Vokietija), tolimąsias (Izraelis, Japonija, JAV, Kinija), taip pat į perspektyvines. Ten kasmet įgyvendinama apie 300 rinkodaros priemonių, siekiant skatinti atvykstamojo turizmo srautus ir didinti Lietuvos, kaip patrauklios šalies turizmui, žinomumą", – pažymėjo G.Butkuvienė.

"Tarp kitų priemonių, užsienio rinkose yra vykdomos ir reklaminės kampanijos kelionių portaluose, socialiniuose tinkluose, taip pat įgyvendinamos lauko reklamos kampanijos. 2017 m. jos buvo vykdytos Latvijos ir Estijos viešojo transporto stotelėse esančiuose stenduose, o Italijoje – ant tramvajų. Taip pat kartu su kitomis Baltijos šalimis kovo mėnesį pristatysime valstybės 100-metį švenčiančią Lietuvą tarptautinėje turizmo parodoje Berlyne", – pridūrė Turizmo departamento atstovė.

Komentuodama britų turistų skaičiaus augimą, G.Butkuvienė atkreipė dėmesį į tai, jog viena iš to priežasčių yra ta, kad šioje šalyje turizmo rinkodarą padeda vykdyti viena iš lyderiaujančių kelionių ir ryšių su visuomene konsultacinių paslaugų įmonių "Hills Balfour".

"Kartu su šia įmone vykdomos efektyvios Lietuvos turizmo reklamos kampanijos, pradėtas bendradarbiavimas su didžiausiu pasaulyje kelionių portalu "TripAdvisor", organizuojami britų žurnalistų pažintiniai turai į Lietuvą. Visa tai, kartu su atvykstančiais užsienio lietuviais, padeda generuoti turistų srautų augimą", – džiaugėsi G.Butkuvienė.

Įpročiai nesikeičia

Didelis buvo ir bendras išvykstančių turistų skaičiaus augimas 2017 m. pirmąjį pusmetį – jis siekė 6,5 proc, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Didžiausias lietuvių turistų kelionių skaičiaus augimas buvo į Rusiją ir Vokietiją. Taip pat augo kelionių skaičius į Egiptą, nors gerokai sumažėjo vykstančiųjų į Airiją.

Kelionių organizatoriaus Rimvydo Širvinsko-Makaliaus teigimu, pagrindinės lietuvių kelionių kryptys jau daug metų nesikeičia, tiesiog atsiranda daugiau žmonių, kurie žiemos metu nori vykti kur nors toliau egzotinėmis kryptimis.

"Vasaros sezonu karaliauja Turkija. Į ją kiekvieną dieną būna net po kelis reisus su įvairiais kelionių organizatoriais. Kartais per dieną net apie 1 tūkst. tautiečių pasiekia Turkijos kurortus, – tvirtino kelionių organizatorius. – Antroje vietoje pagal populiarumą šiuo metu yra Graikija, nes įvairiomis kryptimis tiek su pigių skrydžių bendrovėmis, tiek ir su kelionių organizatoriais organizuojami skrydžiai į skirtingas tos šalies salas, kurios turi nemažai ką pasiūlyti turistams. Dar išskirčiau Bulgariją, kuri sparčiai populiarėja dėl gero kainos ir kokybės santykio, didesnio skrydžių datų pasirinkimo".

Į Lenkiją važiuojantys turistai iš Lietuvos dažniausiai renkasi keliones su nakvyne, todėl nesakyčiau, kad dominuoja žmonės, kurie važiuoja tik apsipirkti.

Žiemą lietuviai mieliau skrenda ten, kur šilta: į Egiptą arba Kanarų salas, sakė R.Širvinskas. Taip pat vis labiau populiarėja Dubajus, į kurį jau kelerius metus Lietuvos piliečiams nereikalingos vizos.

2017 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei 9 proc. padažnėjo lietuvių turistų kelionių į Lenkiją. Turizmo departamento atstovai mano, kad tai gali būti tiesiogiai susiję su noru pigiau apsipirkti, tačiau R.Širvinskas pažymėjo, kad nebūtinai.

"Į Lenkiją važiuojantys turistai iš Lietuvos dažniausiai renkasi keliones su nakvyne, todėl nesakyčiau, kad dominuoja žmonės, kurie važiuoja tik apsipirkti. Be abejo, galbūt laisvą kelionės laiką jie suderina ir su apsipirkimu, tačiau neaišku, kaip toli į priekį jie tai suplanuoja, ir ar tai yra tikrasis jų kelionės tikslas. Pati Lenkija tikrai populiarėja tarp turistų, o tam įtakos gali daryti pagerėję keliai, taip pat nuo rugsėjo mėnesio viena pigių skrydžių bendrovė pradėjo kelis kartus per savaitę skraidinti į Lenkiją, tai galbūt irgi suvilioja žmones", – svarstė jis.

"Kalbant apie keliones su nakvyne, tai pastebiu, kad žmonės vis labiau pamilsta savo gimtąjį kraštą – populiarėja ne tik savaitgaliai Lietuvoje, bet ir ilgesnės atostogos, kaip alternatyva užsieniui, nors kol kas kelionių į užsienį dar yra daugiau. Tiesiog žmonės pastebi, kad nuvažiuoti į kokį Lietuvos kurortą užtrunka žymiai trumpiau nei praleisti visą dieną oro uostose", – pridūrė R.Širvinskas.

Rimvydas Širvinskas-Makalius. K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Įtaka ekonomikai

2017 m. pirmąjį pusmetį užsienio turistų ir vienadienių lankytojų išlaidos Lietuvoje siekė 0,63 mlrd. eurų, arba 9,7 proc. daugiau nei 2016 m. Tuo pačiu laikotarpiu lietuvių turistų ir vienadienių lankytojų išlaidos užsienyje siekė 0,55 mlrd. eurų ir, palyginti su 2016 m. pirmuoju pusmečiu, išaugo 6,5 proc.

Kelionių balansas 2017 m. pirmąjį pusmetį buvo teigiamas ir siekė 78 mln. eurų. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, pajamos iš atvykstamojo turizmo išaugo 49,9 proc., arba 210 mln. eurų.

Turistų išlaidos daugiausia augo dėl didėjančio kelionių skaičius, taip pat ir dėl paslaugų bei prekių kainų kilimo.

2017 m. pirmąjį pusmetį vietinių turistų išlaidos išaugo 9 proc. Turizmo departamento skaičiavimu, pastaraisiais metais buvo juntamas stabilumas tiek vietinių lankytojų, tiek turistų kelionių skaičius po Lietuvą.

Turizmo departamento atstovės spaudai G.Butkuvienės teigimu, pagrindiniai turizmo ekonominio poveikio šalies ūkiui rodikliai yra turizmo pajamų dalis šalies eksporte, sektoriaus indėlis į bendrąjį šalies vidaus produktą (BVP) ir darbo vietų skaičius turizmo srityje.

Turizmo sektoriaus indėlis sudarė 5,3 proc. viso Lietuvos BVP 2016 m., o dirbančiųjų skaičius turizmo srityje siekė 46,3 tūkst. Kelionių paslaugų eksporto dalis,. kalbant apie visą šalies paslaugų eksportą, sudarė 16,2 proc., o prekių ir paslaugų eksporto srityje – 3,9 proc.