- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024 m. rugsėjį prekių eksportuota už 3,25 mlrd. eurų, importuota už 3,43 mlrd. eurų, praneša Valstybės duomenų agentūra. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,16 mlrd. eurų, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 176 mln. eurų.
2024 m. rugsėjį lyginant su tų pačių metų rugpjūčiu eksportas padidėjo 1,3 proc., importas sumažėjo 3,5 proc.
Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs valgomųjų daržovių, medienos ir medienos gaminių (16,9 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (6,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (26 proc.), organinių chemijos produktų (43,8 proc.), trąšų (54,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 2,6 proc., importas – 2,2 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 2,3 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 1,1 proc.Lyginant 2024 m. rugsėjį su 2023 m. rugsėju eksportas sumažėjo 5,7 proc., o importas – 7,6 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (20,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (22,7 proc.), javų (13,6 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (33,6 proc.), antžeminio transporto priemonių (9,3 proc.), geležies ir plieno (23,2 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 2,9 proc., importas – 1,1 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,4 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 1,8 proc.
2024 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas sumažėjo 6 proc., importas – 7,5 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (27,2 proc.), mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (5,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (12,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs antžeminio transporto priemonių (20,8 proc.), mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (10,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (10,6 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 6,1 proc., importas – 7 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 0,7 proc., be mineralinių produktų – 1,3 proc.
2024 m. sausio–rugsėjo mėn. daugiausia eksportuota į Latviją (11,6 proc.), Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (8,4 proc.), o importuota iš Lenkijos (14,2 proc.), Vokietijos (12,4 proc.), Latvijos (7,9 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9,6 proc.), Nyderlandus (8,6 proc.), Latviją (7,8 proc.), Jungtines Valstijas (6,9 proc.).
2024 m. sausio–rugsėjo mėn. daugiausia eksportuota mineralinių produktų (15 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,3 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,3 proc.); daugiausia importuota mineralinių produktų (19,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,4 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (19,8 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (10,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,1 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Prezidentas siūlys didinti LB pelno įmoką: svarbiausia sukurti papildomą finansavimo šaltinį
Šalies vadovas Gitanas Nausėda rengiasi Seimui teikti įstatymo pataisas, kurios padidintų Lietuvos banko pelno įmoką valstybės biudžetui, siekiant labiau finansuoti krašto apsaugą, sako jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...