- Sniegė Balčiūnaitė, Lukas Juozapaitis/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant sumažinti fejerverkų prieinamumą, nuo šių metų vidurio griežtės jų prekyba ir naudojimas.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 99 parlamentarai, keturi buvo prieš, o susilaikė šeši.
Laisvės frakcijos atstovės Ievos Pakarklytės teigimu, galima rasti ir kitų šventimo būdų, kurie neterštų gamtos, negąsdintų gyvūnų, netrikdytų Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių pabėgėlių.
Liberalas Andrius Bagdonas piktinosi, kad fejerverkų naudojimą norima uždrausti neleidžiant kiekvienai savivaldybei apsispręsti savarankiškai.
Įstatymo pataisomis nuo sausio iki lapkričio pabaigos uždrausta naudoti vadinamuosius F2 kategorijos fejerverkus – populiariausius mažą triukšmą keliančius ir skirtus naudoti aptvertose teritorijose. Išimtys bus taikomos prekybininkams, kurie turės leidimą gaminti ir laikyti visų kategorijų pirotechnikos priemones, bet tik savose patalpose, pavyzdžiui, ginklų parduotuvėse.
Įstatymo pataisomis nuo sausio iki lapkričio pabaigos uždrausta naudoti vadinamuosius F2 kategorijos fejerverkus – populiariausius mažą triukšmą keliančius ir skirtus naudoti aptvertose teritorijose.
F2 kategorijos fejerverkų nebegalės įsigyti ir naudoti 16–17 metų jaunuoliai – tai daryti bus galima tik nuo 18 metų.
Taip pat Seimas apribojo nuotolinę tokių pirotechnikos priemonių, išskyrus skirtas naudoti būste, prekybą, nebent jeigu jas pristatys licencijų turėtojai ir prieš įteikiant pirkėjui patikrintų jo amžių, supažindintų su naudojimo taisyklėmis. Draudimas galiotų ir degalinėms ar arčiau kaip 30 metrų nuo jų bei mokyklų.
Prekybininkai taip pat įpareigoti per policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) iki lapkričio pabaigos pranešti, kuriose platinimo vietose būtų prekiaujama fejerverkais. To nepadarius prekiauti nebus galima.
Vienas pataisų iniciatorių konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS anksčiau yra sakęs, kad visiško fejerverkų draudimo Lietuvoje negalima įvesti, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos teisei.
Seimas, be kita ko, savivaldybių taryboms leido nustatyti profesionalių fejerverkų naudojimo tvarką ir vietas – jos galės uždrausti arba riboti fejerverkų naudojimą. Bus galima šį draudimą taikyti arba visoje savivaldybės teritorijoje, arba konkrečiose zonose tam tikrais pasirinktais laikotarpiais.
Verslas palaiko
Lietuvos pirotechnikos asociacijos vadovas Ovidijus Barkauskas sako, kad siūlomi teisiniai pakeitimai įneš daugiau aiškumo.
„Bus daugiau tvarkos būtent naudojant civilinės pirotechnikos priemones savivaldybės teritorijose, jos galės nusistatyti tam tikras nešaudymo zonas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė O. Barkauskas.
„Tai nereiškia, kad fejerverkai Lietuvoje bus uždrausti. Tiesiog bus daugiau reglamentuoti, bus daugiau aiškumo visiems gyventojams ir savivaldybės pareigūnams, kam išduoti leidimus, kam neišduoti“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį Seimas balsuos, ar priimti Civilinių pirotechnikos apyvartos kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti fejerverkų prieinamumą, suteikti daugiau sprendimų laisvės savivaldai.
„Asociacija šitam sprendimui tikrai neprieštarauja“, – patikino asociacijos vadovas.
Siūloma nuo sausio iki lapkričio pabaigos uždrausti populiariausius mažą triukšmą keliančius ir skirtus naudoti aptvertose teritorijose lauke, vadinamuosius F2 kategorijos fejerverkus. Išimtis būtų taikoma prekybininkams, kurie turės leidimą gaminti ir laikyti visų kategorijų pirotechnikos priemones, bet tik savose patalpose, pavyzdžiui, ginklų parduotuvėse.
Tai nereiškia, kad fejerverkai Lietuvoje bus uždrausti.
F2 kategorijos fejerverkų nebegalėtų įsigyti ir naudoti 16-17 metų jaunuoliai – tai daryti būtų galima tik nuo 18 metų.
Taip pat siūloma apriboti nuotolinę tokių pirotechnikos priemonių, išskyrus skirtas naudoti būste, prekybą, nebent jeigu jas pristatytų licencijų turėtojai ir prieš įteikiant pirkėjui patikrintų jo amžių, supažindintų su naudojimo taisyklėmis. Draudimas galiotų ir degalinėms ar arčiau kaip 30 metrų nuo jų bei mokyklų.
Prekybininkus taip pat norima įpareigoti per policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) iki lapkričio pabaigos pranešti, kuriose platinimo vietose būtų prekiaujama fejerverkais. To nepadarius prekiauti nebūtų galima.
Vienas pataisų iniciatorių konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS anksčiau yra sakęs, kad visiško fejerverkų draudimo Lietuvoje negalima įvesti, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos teisei.
Seimas, be kita ko, nusiteikęs savivaldybių taryboms leisti nustatyti profesionalių fejerverkų naudojimo tvarką ir vietas – jos savo teritorijoje galės uždrausti arba riboti fejerverkų naudojimą. Būtų galima šį draudimą taikyti arba visoje savivaldybės teritorijoje, arba konkrečiose zonose tam tikrais pasirinktais laikotarpiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...