Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, trys prieš buvo, o 21 susilaikė.

Tokie pirkimai nuo šių metų gegužės iki kitų metų gegužės nebus draudžiami, kai įsigyjamos prekės skirtos naudoti išskirtinai mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms.

Išimtis bus taikoma perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laikomoms strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą.  

Konservatorius Linas Slušnys tikino, kad tai nėra pats linksmiausias sprendimas, kai savo rinką reikia atverti kiniškiems produktams, bet neturėdama kai kurių komponentų Lietuva negali gaminti, tarkime, dronų. 

„Kol lauksime, liksime iš savo ambicijų uodegoje“, – posėdyje teigė jis. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas pataisas pavadino neskaidriomis: „Tokiems pirkimams reikalinga ypatinga kontrolė“. 

Tuo metu Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad pataisos siūlomos, kad Lietuva būtų pasiruošusi.

„Jeigu būsime pasiruošę, tada ir jokio karo nebus. Dabartinė situacija rodo, kad reikalingi greiti ir efektyvūs sprendimai. Jeigu mes vien tiktai užsidėliosime standartiniais sprendimais, tai iš tikrųjų tada galime būti ir nepasiruošę. Tada ir kils mūsų valstybei grėsmė“, – teigė jis. 

Šis projektas sugriauna Gabrieliaus Landsbergio vienos Kinijos politiką, priverčia ją bankrutuoti.

 

„Valstietis“ Giedrius Surplys tikino, kad įmonės jau yra prisipirkusios detalių ir laukia pataisų.

„Kas galėtų paneigti, kad jau kai kurios mūsų įmonės turi prisipirkusios tų varikliukų ir tik laukia įstatymo lango. (...) Šis projektas sugriauna Gabrieliaus Landsbergio vienos Kinijos politiką, priverčia ją bankrutuoti“, – pareiškė jis.

„Dabar atverdami (...) langą mes atrodome tikrai kurioziškai ir įdomiai, kai prieš tai verčiame išrinkti detales iš GIPLʼo, iš muitinės įrenginių ir štai dabar į karinę techniką leidžiame kišti kinų dronus. Tai yra tiesiog šizofreniška ir, aišku, kelia skaidrumo klausimų“, – kalbėjo parlamentaras.

Konservatorius Paulius Saudargas aiškino, kad kai kurių ne kiniškų elementų ir komponentų rinkoje už adekvačią kainą nėra.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad gynybos pramonės įmonėms bus leidžiama įsigyti tik komponentų, o ne programinę įrangą iš Kinijos. Jis pažymėjo, kad prekės būtų naudojamos tik testavimui ir paramai Ukrainai, o ne nuolatiniam naudojimui.

K. Žemaičio teigimu, iš Kinijos įsigyjamų prekių ir komponentų kontrolė bus užtikrinta. Anot jo, jau šiuo metu programinės įrangos iš Kinijos naudojimas yra apibrėžtas įstatymuose.

Asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma teigė, kad tokia politikų iniciatyva yra teigiama, anot jo, dronus iš Kinijos gamintojų perka tiek Ukraina, tiek Rusija.