- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po svarstymo vienbalsiai pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) iniciatyvai, kuria siūloma lėšas, surenkamas iš tarptautines ir nacionalines sankcijas pažeidžiančių verslų ir asmenų sumokamų baudų, skirti Ukrainos atstatymo fondui.
Palaikymą projektui išreiškė visi balsavime dalyvavę parlamentarai – 124 balsavo už, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.
„Bandome sukurti nacionalinį pavyzdį, kuris galėtų būti kaip sektinas pavyzdys bent dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš tų sumokėtų baudų, pritaikant turto konfiskavimą, sutelkti paramai Ukrainai. Yra labai daug turto, kuris galėtų būti tam panaudotas“, – anksčiau Eltai sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Numatoma, kad į Ukrainos atstatymo fondą, dar vadinamą Vystomojo bendradarbiavimo fondu, plauktų biudžeto lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos nacionaliniais įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 123 ir Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsniuose.
„Toks žingsnis parodytų tvirtą Lietuvos nuostatą teikti paramą Rusijos Federacijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti esminį principą – agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą“, – pažymima aiškinamajame įstatymo projekto rašte.
Įgyvendinant ministerijos teikiamus siūlymus, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Muitinei reikės atlikti tam tikrų pakeitimų. Preliminariu ministerijos vertinimu, tam reikės apie 20 tūkst. eurų.
Teigiama, kad nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Europos Sąjungoje (ES) vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kaip ES sankcijomis įšaldytas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims bei Rusijos centriniam bankui priklausančias lėšas ar imobilizuotą turtą panaudoti prieš Ukrainą padarytai žalai atlyginti.
Todėl, nelaukiant ES ar tarptautiniu lygmeniu priimamų sprendimų, jau dabar būtų galima imtis nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES ir tarptautinių sprendimų turinį, pažymima URM parengtame rašte.
Šiuo metu už baudas dėl sankcijų pažeidimo surenkamos lėšos keliauja tiesiai į Lietuvos valstybės biudžetą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?7
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...