- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime kelią skinasi siūlymas riboti didesnius nei 3 tūkst. eurų atsiskaitymus grynaisiais. Žmonių tarpusavio atsiskaitymus ir bet kokius kitus mokėjimus virš šios ribos siūloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį tam pritarė „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui balsuojant prieš.
Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti 5 tūkst. eurų ribą.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius komitete sakė, kad Vyriausybės siūlyta suma buvo „nepakankamai ambicinga ir efektyvi“.
Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sako, kad verslui labai nepatogu atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes algas moka į sąskaitas, mokesčius valstybei – irgi.
„Kai verslas tarpusavyje nusprendžia atsiskaityti grynaisiais pinigais, jis tai greičiausiai daro siekdamas išvengti pajamų apskaitos“, – komitete teigė jis.
V. Ąžuolas piktinosi, kad atvykstantieji į Lietuvą gali įsivežti 10 tūkst. eurų grynaisiais, o dalis bankų nedirba su grynaisiais pinigais, be to, užsieniečiai sunkiai gali atsidaryti sąskaitas šalies bankuose.
„Tai bus ne šešėlio mažinimas, o didinimas“, – teigė jis.
Seimas dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projekto balsuos ketvirtadienį.
Seimas po svarstymo jau yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. Dar kartą klausimą Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, nes buvo gauta nauja Vyriausybės išvada.
Pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.
Taip pat numatyta, kad atsiskaitymai grynaisiais būtų leidžiami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turėtų informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas59
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...