- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą.
Ketvirtadienį įregistruotą projektą iniciavusios opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko teigimu, jau surinkta daugiau nei 47 parašų, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos būtų įtrauktos į gegužės 30 dienos Seimo posėdžio darbotvarkę.
„Iš Vyriausybės vis girdime daugybę kalbų apie tai, kad reikia tęsti įvairias mokestines diskusijas, nes yra skubūs, neatidėliotini poreikiai investuoti į mūsų gynybą. Tačiau, kaip matome, laikas bėga, vieni rinkimai tuoj pasibaigs, o rezultatų kaip ir nėra“, – BNS ketvirtadienį sakė pataisas iniciavęs frakcijos atstovas Lukas Savickas.
„Svarbu siūlyti konkrečias priemones, kurios jau yra išbandytos, sugeneruoti reikšmingus poreikius (finansus – BNS), kuriuos galėsime toliau skirti pirmiausia mūsų gynybos poreikiams“, – kalbėjo jis.
L. Savickas pabrėžė, kad, kaip ir dabar, mokestis būtų mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių ankstesnių metų pajamas.
„Laikinasis bankų solidarumo mokestis nebebūtų laikinas kaip įstatymo projektas. (...) Tokiu būdu šis mokestis būtų mokamas tik tais metais, kai tas pelnas (grynosios palūkanų pajamos – BNS) yra ženkliai išaugęs“, – aiškino L. Savickas.
Tokiu būdu šis mokestis būtų mokamas tik tais metais, kai tas pelnas (grynosios palūkanų pajamos – BNS) yra ženkliai išaugęs.
„Akivaizdu, kad situacija toliau nėra reikšmingai pasikeitusi ir toliau taikant šį mokestį (...) būtų reikšmingas prisidėjimas prie mūsų poreikių“, – pridūrė jis.
Įnašą siūloma skaičiuoti pagal ketverių metų intervalą, buvusį prieš dvejus–šešerius metus. Pavyzdžiui, už 2025 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas, už 2026 metus – pagal 2020–2023 metų ir t.t.
Dabar už 2023 metus įnašas buvo skaičiuotas pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.
Pasak L. Savicko, 2025 metų mokesčio bazė nekeičiama, nes pagal ją Lietuvos bankas (LB) yra pateikęs jo surinkimo skaičiavimus.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus praėjusią savaitę sakė, kad pratęsus solidarumo įnašą, už 2025-uosius, skaičiuojant pagal 2019–2022 metus, jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.
Patį pataisų projektą pasirašė 49 įvairių Seimo opozicinių frakcijų atstovai.
LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų.
Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją šio įnašo rinkimą tęsti, tačiau pastarosiomis savaitėmis neatmetė tokios galimybės.
Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Žinių radijui sakė, kad bankų solidarumo įnašas galėtų būti pratęstas dar mažiausiai vieneriems metams. Tai, pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, svarstytų ir jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis.
Didinti gynybos finansavimą svarstoma siekiant greičiau išvystyti kariuomenėje diviziją ir priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos1
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas25
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę50
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų20
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...