- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol vieni skundžiasi menku darbo užmokesčiu, kiti išvis jo negauna. LNK žurnalistas aiškinosi šią situaciją su UAB „Legal Balance“ vadovu Marium Šlepečium.
– Jūs atlikote tyrimą ir išsiaiškinote, kiek Lietuvoje yra opi problema, kad darbuotojai negauna jiems priklausančio atlygio. Ar rezultatai priverčia sunerimti?
– Mes atlikome tyrimą, kad labiau suprastume darbuotojų, kurie negauna darbo užmokesčio, elgesį. O statistika, kodėl mus įtakoja tas tyrimas, tai praeitais metais besikreipiančių asmenų į darbo ginčų komisiją buvo apie 10 tūkst. O šių metų pirmą pusmetį mes jau turime asmenų, kurie kreipėsi į komisiją 6 tūkst. Tai lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu jų yra 20 proc. daugiau. Iš esmės, matom tendenciją, kad tų besikreipiančių asmenų daugėja. Tai mus paskatino atlikti tyrimą, kad suprastume jų elgesį.
– Kokie yra tyrimo rezultatai?
– Yra keletas krypčių, kurias tiriame, o pagrindinė gal va ta žinutė ir dėl ko būtų verta sunerimti, kad 26 proc. apklaustųjų, negavę darbo užmokesčio, linkę nieko nedaryti, linkę problemos nespręsti. Mažoji dauguma kreipiasi į Darbo ginčų komisiją, kita mažoji dauguma kreipiasi į išieškojimo įmones ir advokatus. Tai pasiskirsto tie atsakymai. Bet būtent 26 proc. asmenų yra linkę išvis nieko nedaryti, dėl jų labai ir liūdna.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie darbdavius, apie kokius sektorius mes čia galime kalbėti? Ar tai yra tie sektoriai, kuriuos mes dažniausiai esam linkę linksniuoti, sakyti, rodyti tuos, kurie dar turi, kur pasistengti, na, pavyzdžiui, statybų sektorius patenka? Kokie dar sektoriai?
– Iš tikrųjų, ta vieša informacija ir statistika rodo, kad tie pagrindiniai sektoriai t. y. statybų, ką ir paminėjot, logistika ir saugos bendrovės, ir šiais metais labai suaštrėjo pramonės sektorius. Tai įvairūs gamybininkai. Dėl įvairių ekonominių priežasčių, dėl palūkanų, dėl žaliavų pabrangusių, dėl lėtėjančios nekilnojamo turto rinkos mažėja užsakymų. Dabar matom pramonės sektoriuje tokias negatyvias indikacijas.
– Ar aš gerai suprantu, kad tai yra mažesnės įmonės, ne korporacijos? Nes didesnėms įmonėms buvo lengviau tiek Covid-19 metu, tiek dabar, infliacijos laikais. Koks yra įmonės paveikslas?
– Taip, šitas visas įmones Darbo ginčų komisijos tinklapyje galima pamatyti. Jos yra, kaip ir minėjot, labiau tokių mažų kompanijų profilio, iki 10-15 darbuotojų, iki 5 metų veiklos ir pan. Bet yra pasitaikę praktikoje ir didesnių bendrovių atvejų, kai buvo bankrotas ir buvo neišmokėtas darbuotojams atlygis. Bet dominuoja mažesnės ir vidutinės įmonės.
Šiuo metu konsultuojame asmenis, kurie dirba dar iki šiol bendrovėje, kurioje jau šešis mėnesis nėra gavę atlyginimo ir toliau minta pažadais iš darbdavio, kad bus atsiskaityta.
– Kaip atrodo pats procesas? Na, pavyzdžiui, įsivaizduokime, šiandien yra galbūt algadienis, bet atlyginimo aš negavau. Ar jau reikėtų sunerimti, kažkur kreiptis, gal pirmiausia nueiti pas darbdavį ir paklausti, kur mano atlyginimas? Ar verta panikuoti, galbūt grasinti netgi teisininkais?
– Visų pirma, reikėtų prieš einant kalbėti su darbdaviu visada komunikuot ir žinoti, kokie pažadai dalijami. Bet šiaip reikėtų įsivesti į internetą ir pasitikrinti viešai prieinamą informaciją, pažiūrėti, ar nemažėja darbuotojų toje bendrovėje, ar nėra registruotų viešai kažkokių įsiskolinimų kitoms bendrovėms ar tiekėjams. Nes iš to gali jau suprasti tą bendrą įmonės paveikslą, ar kažkas negero darosi. Jeigu galima giliau pažiūrėti, pasiimti finansines ataskaitas praeitų metų, pasižiūrėti, kokie finansai. Bendrauti tikrai reikia, bet po pirmo mėnesio reikėtų neskubėti su išvadom. Bet jau po dviejų mėnesių galima ir teisiškai nutraukti darbo sutartį, jeigu du mėnesius iš eilės negauni atlyginimo. Tai sakyčiau, kad du mėnesiai yra jau labai labai ryškus ženklas, kad įmonė susiduria su sisteminėmis problemomis.
– Tie, kurie kreipiasi, po kokio laikotarpio jie ateina, po kokio laikotarpio užpildo skundą? Ar yra, galbūt, tokių žmonių, kurie net pusmetį dirba, negauna atlyginimo, jo vis tikisi, bet taip ir nesulaukia?
– Tai pagrindinis dalykas, kad dažniausiai vidutiniškai kreipiasi po trijų-keturių mėnesių. Būna ir ilgesnių atvejų. Netgi šiuo metu konsultuojame asmenis, kurie dirba dar iki šiol bendrovėje, kurioje jau šešis mėnesis nėra gavę atlyginimo ir toliau minta pažadais iš darbdavio, kad bus atsiskaityta. Ir netgi jie klausia, ką daryti. Nes morališkai ir psichologiškai yra sunku nutraukti darbo santykius, neturėti darbo, net jei negauni atlyginimo šiai dienai už savo darbą.
– Taigi, kokie būtų patarimai galbūt ir prie televizijos ekranų esantiems žmonėms – galbūt ir jiems vėluoja atlyginimas, galbūt ir jie pusmetį dirba ir negauna algos. Ką reikėtų daryti, kur kreiptis, ar tai sudėtingas procesas, pildyti kažkokias paraiškas? Ar susidurti čia galim su biurokratija?
– Iš tikrųjų, darbuotojų teisės pakankamai gerai ir operatyviai yra saugomos Lietuvoj. Tam ir yra būtent ikiteisminė institucija – Darbo ginčų komisija. Jeigu nėra mokamas atlyginimas, tai visų pirma reikia pabendrauti su darbdaviu, suprasti bendrą situaciją. Jeigu nebendraujat, tai pasitikrinti bent, kad yra visi reikiami įrodymai, algalapis, darbo sutartis, visa kita komunikacija, kuri yra reikalinga. Na, ir tada su tais dokumentais, su banko išrašu, kad negautas atlyginimas, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Labai paprasta forma užpildyti, nieko nekainuoja. Ir komisija padeda apginti teises, duoda vykdomąjį raštą, kur jau galima padėti išieškojimo procesą.
– Ir kaip baigiasi išieškojimo procesas? Ar darbuotojo naudai, ar įmonės? Nes galbūt įmonė bankrutuoja. Aš, kiek žinau, yra taip pat garantinis fondas, netgi jeigu įmonė bankrutuoja, vis tiek darbuotojas gali tikėtis to nesulaukto atlyginimo.
– Taip, esant įmonės bankrotui, įsijungia garantinis fondas ir valstybė sugrąžina žmogui bent jau dalį uždirbtų pinigų iš garantinio fondo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...