- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija siūlo įvesti papildomą mokestį – 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis: nuo automobilių iki būsto. Tiesa, yra keletas išimčių – mokesčio nebūtų gyvybės draudimui, o būsto su paskola draudimą siūloma atidėti penkeriems metams. Bet problema niekur nedingsta: bijoma, kad žmonės tiesiog atsisakys drausti savo turtą. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su finansų viceministre Vaida Česnulevičiūte-Markevičiene.
– Kiek tikitės surinkti pinigų apmokestindami draudimo sutartis?
– Pagal pasiūlymą, kurį artimiausiu metu pateiksime Vyriausybei, numatome dvi išimtis. Viena išimtis taikoma privalomam transporto priemonių draudimui, kurį sudaro žmonės, nenaudojantys transporto priemonės jokiai komercinei veiklai. Tokiems atvejams šis mokestis nebus taikomas. Kita išimtis susijusi su būsto draudimu. Ne tik tiems, kurie turi paskolas, bet ir tiems, kurie savo būstą draudžia bei gyvena jame patys, nenaudodami jo komercinei veiklai. Tokiems asmenims mokestis būtų atidėtas penkeriems metams. Atėmus šitas dvi išimtis, tikimės, kad saugumo įnašas galėtų sugeneruoti apie 90 mln. eurų gynybos fondui.
– Tai yra daug ar mažai?
– Tai yra tikrai reikšminga suma – daugiau nei 20 proc. viso gynybos fondo apimties. Projektas, kurį Seimas priėmė per pavasario sesiją, dar neužtikrina viso reikiamo finansavimo mūsų gynybos fondui, todėl šis saugumo įnašas yra esminė jo dalis. Jis buvo suplanuotas jau tuo metu, tačiau pristatėme jį kaip naują koncepciją.
– Kodėl nusitaikėte į draudimo sutartis?
– Kai kurie sektoriai, įskaitant draudimo sektorių, iki šiol turėjo tam tikras išimtis. Pavyzdžiui, PVM jau taikomas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, bet draudimo sutartyse tokio analogo nėra. PVM įstatymas numato išimtį, kuri galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl draudimo sutartys yra neapmokestinamos. Tačiau, remiantis tarptautine praktika, 18 šalių turi mokestį, panašų į mūsų siūlomą saugumo įnašą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs suprantate, kad šį mokestį mokės kiekvienas, kuris sudarys draudimo sutartį? Mokės tie, kurie draudžia savo automobilį Kasko draudimu arba draus savo būstą ar bet ką, kas yra draudžiama.
– Suprantame, kad šis mokestis tikriausiai bus perkeltas vartotojams, o draudimo bendrovės viso jo iš savo pelno nepadengs. Visgi reikia nepamiršti, kad mūsų draudimo sektoriuje egzistuoja konkurencija – šiuo metu turime 13 draudimo bendrovių. Sakydami, kad automatiškai visiems kainos kils 10 proc., nebūtume teisūs, nes konkurencija taip pat turi įtakos galutinėms kainoms. Skirtingos bendrovės kartais taiko visiškai skirtingas kainas.
– Draudžiant automobilį kainos skiriasi vos keliais eurais, tie skirtumai, net ir konkurencijos sąlygose, nėra labai dideli.
– Kalbant apie patį mokestį, jis sudarys 10 proc. Jei pasirinksite įprastą draudimo rūšį, kaip Kasko draudimą, kuris vidutiniškai kainuoja apie 400 eurų per metus, mėnesio įmoka padidėtų apie 3 eurus. Nekalbame apie tas sumas, kurios galėtų reikšmingai pakeisti žmonių elgseną ar jų apsisprendimą dėl draudimo.
– Tačiau tai yra 50 eurų per metus – tai jau yra šis tas. Kas nutiks, jei žmonės nuspręs visai nesidrausti – galbūt automobilis senas ar draudimas per brangus, arba jie neturėjo jokių įvykių? Tokiu atveju žmonės nukentės, nes bus priversti mokėti iš savo kišenės, jei kas nors nutiks, o jūs nesurinksite pinigų.
– Iš tiesų pasižiūrėjome, kaip į kainų pokyčius reaguoja tiek verslai, tiek žmonės. Akivaizdu, kad kainos kasmet šiek tiek kyla, o tai priklauso nuo ekonominių sąlygų ir kitų veiksnių. Tačiau nematome, kad dėl to mažėtų draudžiamų asmenų skaičius, net jei kainos kyla. Iš tiesų, tiek verslų, tiek žmonių, kurie draudžiasi, skaičius dažniausiai auga. Tai reiškia, kad galbūt žmonės tampa sąmoningesni ir supranta draudimo naudą. Nepaisant mokesčio dydžio, jis neturėtų esminės įtakos apsisprendimui draustis. Kalbant apie ateinančius penkerius metus, didžioji dalis mokesčio būtų mokama būtent juridinių asmenų, verslų – apie 75 proc., o žmonėms tektų 25 proc.
– Tai reiškia, kad gali pabrangti kai kurios paslaugos, nes verslas skaičiuoja šias išlaidas kaip sąnaudas ir gali jas perkelti ant savo teikiamų paslaugų kainų.
– Vis dėlto reikia nepamiršti pagrindinės priežasties, kodėl reikalingas saugumo įnašas. Lietuvai tai nėra naujiena ar netikėtumas – mes susiduriame su neeiliniais iššūkiais nacionalinio saugumo srityje. Turime spręsti šiuos klausimus ir rasti būdų finansuoti gynybą. Tai pagrindinis tikslas ir priežastis. Lietuva šiuo metu pagal gynybos finansavimą NATO šalyse užima ketvirtą vietą.
Mums tai itin svarbu, todėl turime ieškoti sprendimų, kaip surinkti reikiamas lėšas taip, kad visuomenė nepajustų reikšmingų pokyčių savo kasdieniame gyvenime. Tai neturėtų priversti keisti vartojimo įpročių ar pabloginti gyvenimo kokybės. Šis sprendimas tai ir užtikrina – mokestis yra sąlyginai nedidelis ir taikomas plačiai.
Draudimo sutarčių yra labai daug. Pavyzdžiui, jei žiūrėtume į transporto draudimą, kurį verslas taip pat minėjo kaip galintį pabrangti, padidėjimas būtų vos keli centai per valandą, jei transporto priemonė naudojama 8 val. per dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaičiūnas: sinchronizacijos metu elektra Lietuvoje nebrangs
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad, šį savaitgalį Lietuvai pradėsiant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, elektros energija šalyje neturėtų brangti. ...
-
Bankruotuoja Marijampolės sušių restoranas: atleidžiami 28 darbuotojai
Bankruotuojantis Marijampolėje ir Kaune įsikūręs sušių restoranas „Miami Wok & Sushi“ atleidžia visus 28 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. ...
-
Savaitgalį neveiks dalis VMI sistemų
Dėl EDS serverių perkėlimo nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio vartotojams nebus pasiekiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos. ...
-
Šadžius žada NT mokesčio pakeitimus: ko galima tikėtis?
Finansų ministras Rimantas Šadžius atskleidė, kad koalicinei tarybai ketinama pristatyti dvi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio alternatyvas. Pirmoji – buvusios Vyriausybės siūlytas apmokestinimo nuo pusantros vidutinės būsto vertės modeli...
-
12 šalių, įskaitant Lietuvą, ragina G-7 sumažinti Rusijos pajamas
2 šalių, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, bendru laišku paragino Didįjį septynetą (G-7) imtis papildomų žingsnių Rusijos pajamoms iš jos energijos šaltinių pardavimo sumažinti, penktadienį pranešė p...
-
Apklausa: artimųjų finansiškai remti nebegali kas dešimtas lietuvis – ar viskas taip blogėja?
Kas dešimtas (10 proc.) lietuvis teigia nebegalintis finansiškai remti savo artimųjų taip, kaip anksčiau, atskleidė „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Tiesa, kitose Baltijos šalyse dėl dabartinės ekonomin...
-
Pavargote dirbti nemėgstamą darbą? Šis darbo skelbimas – kaip tik jums
Profesija, kurią turint ne tik nebūtina, bet ir griežtai negalima darbo neštis į namus – žvalgybos pareigūnas. ...
-
Ruginienės pusėn stojo ir Nausėda: pateikė savo sąlygą
Pensijų fondai kaltina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, kad bando sugriauti antros pakopos pensijų sistemą. Vienas iš I. Ruginienės siūlymų – leisti žmonėms pasiimti pinigus ir pasitraukti iš kaupimo. Pensij...
-
VMVT: pasibaigusio galiojimo produktais kol kas prekiauja tik vienas prekybos tinklas
Prieš metus įsigaliojus Maisto įstatymo pataisoms, leidžiančioms prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė sako, kad šia galimybe kol kas p...
-
Vaičiūnas: istoriniam momentui pasirengta
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą patikino, kad Baltijos šalims savaitgalį atsijungiant nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir jungiantis su Europa procesui yra pasirengta, elektros sistema stabili ir veiks nepertra...