- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skaitmeninio gyvenimo kokybės (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) tyrime Lietuva šiemet nukrito per dvi pozicijas – iki 13 vietos tarp 121 pasaulio valstybių.
Lietuvos indeksas skalėje nuo 0 iki 1 siekė 0,7 punkto (pernai – 0,66 punkto), rodo lietuvių įkurtos virtualaus privataus tinklo paslaugų bendrovės „Surfshark“ penktą kartą atliktas tyrimas.
Anot „Surfshark“ komunikacijos vadovės Gabrielės Račaitytės-Krasauskės, nepaisant didesnio Lietuvos balo, kritimas pozicijoje reiškia, jog ne tik Lietuvos, bet ir daugelio šalių bendras indeksas kasmet sparčiai auga.
Pernai pirmavusi tarp Baltijos šalių, Lietuva šiemet atsiliko nuo Estijos – pastaroji šoktelėjo iš 14 vietos į 7-tą (0,72 punkto). Latvija iš 33-ios pakilo į 28 vietą (0,64 punkto).
Lietuva pateko tarp 20-ies geriausių šalių pagal du iš penkių tyrimo kriterijų: kibernetinio saugumo (kartu su Estija dalijasi 2 vieta, 0,99 punkto) – čia nusileidome tik Belgijai (0,2 punkto) – ir interneto prieinamumo (18 vieta, 0,37 punkto).
Planuojama, kad jau kitais metais Vilniuje duris atvers 100 mln. eurų vertės didžiausias Europoje technologijų miestelis.
Pagal elektronines valdžios paslaugas Lietuva užėmė 30-ą vietą (0,78 punkto), e. infrastruktūros – 25-ą (0,88 punkto), o interneto kokybės – 23-ią (0,46 punkto).
Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, spartus Lietuvos tobulėjimas kibernetinio saugumo, skaitmeninio raštingumo, elektroninės infrastruktūros srityse padeda į šalį pritraukti trūkstamų technologijų talentų.
„Planuojama, kad jau kitais metais Vilniuje duris atvers 100 mln. eurų vertės didžiausias Europoje technologijų miestelis, 2033 metais – net 3,7 mlrd. eurų vertės technologijų parkas“, – pranešime komentavo V. Benkunskas.
Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso viršūnėje šiemet atsidūrė Prancūzija (0,79 punkto), Suomija (0,748 punkto) bei Danija (0,738 punkto).
„Surfshark“ kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje. „Surfshark“ yra dalis kibernetinio saugumo bendrovės „Nord Security“, kuri 2022 metais paskelbta antruoju oficialiu Lietuvos „vienaragiu“. Abi bendrovės 2022 metais susijungė į Nyderlanduose registruotą įmonę „Cyberspace“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...