- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skrydžių skaičius Lietuvoje sausį, palyginti su pernai, sumažėjo 57,6 proc. ir sudarė kiek daugiau nei 8 tūkst. skrydžių, praneša „Oro navigacija“.
Tranzitinių skrydžių skaičius mažėjo 53,5 proc. ir siekė 6,7 tūkst. skrydžių.
„Remiantis bendrosiomis Eurokontrolės prognozėmis, pirmą šių metų ketvirtį skrydžių srautai išliks nedideli. Artimiausiu metu nežymaus atsigavimo tikimasi tik Velykų laikotarpiu. Tranzitinių skrydžių rinkoje vilčių teikia krovininiai skrydžiais, kuriais šiuo metu gabenamos vakcinos“, – pranešime cituojama „Oro navigacija“ laikinoji generalinė direktorė Redvita Četkauskienė.
Anot jos, vakciną gabenančios aviakompanijos yra skatinamos pažymėti šią informaciją skrydžių plane tam, kad joms būtų suteiktos operacinės lengvatos, sudarančios sąlygas išvengti vėlavimų ir vykdyti skrydžius kuo efektyviau. Lietuvos oro erdvėje praėjusią savaitę buvo aptarnautas tik vienas skrydis, kurio skrydžių plane buvo nurodyta ši papildoma informacija.
Sausį daugiausia kartų tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusijos Federaciją – skrydžių vadovai aptarnavo 2120 skrydžių. Antroje vietoje – Vokietija, aptarnauti 1023 skrydžiai, trečioje vietoje Kinija – aptarnauta 440 skrydžių.
Praėjusį mėnesį iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Rygą (80 skrydžių), Londoną (79 skrydžiai) ir Varšuvą (57 skrydžiai).
Šiemet sausį daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdve įvykdė Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ (487 skrydžiai), Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ (367 skrydžiai) ir Rusijos oro bendrovė „Rossiya Airlines“, kurios lėktuvai praėjusį mėnesį virš Lietuvos skrido 306 kartus.
Sausį daugiausia kartų lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauti 927 orlaiviai, arba 72,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauta 280 orlaivių (64 proc. mažiau nei pernai), Šiauliuose skrydžių vadovai aptarnavo 137 orlaivius (22 proc. mažiau nei pernai), o Palangos oro uoste buvo aptarnauta 80 orlaivių (76,5 proc. mažiau nei pernai).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...