- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Smulkaus verslo socialinė atsakomybė: iššūkiai dideli, atlygis – dar didesnis
-
Smulkaus verslo socialinė atsakomybė: iššūkiai dideli, atlygis – dar didesnis
-
Smulkaus verslo socialinė atsakomybė: iššūkiai dideli, atlygis – dar didesnis
-
Smulkaus verslo socialinė atsakomybė: iššūkiai dideli, atlygis – dar didesnis
Socialinė atsakomybė skamba kaip veikla, aktuali tik didelėms įmonėms ir korporacijoms, tačiau ji didelę naudą gali atnešti ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ). Ir nors lieka daug iššūkių skatinant šias įmones taikyti socialinės atsakomybės principus savo veikloje, gerieji pavyzdžiai įkvepia ir užkrečia.
Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Klaipėdos verslo bendruomenei. Jame savo įžvalgomis ir žiniomis dalinosi „Investors‘ Forum“, „Transparency International Lietuva“ bei „Baltijos Aplinkos Forumo“ ekspertai, o seminaro dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir praktinių patarimų bei gauti atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie socialinę atsakomybę, tvarumą, darnaus verslo konceptą.
Ne papildoma veikla, o verslo dalis
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis – paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją. Anot jos, šis iššūkis yra didelis, bet laukiantis atlygis – dar didesnis.
„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO2 dujų mažinimas“, – teigė R. Skyrienė.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. „Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – seminare kalbėjo E. Ruželė.
Socialinei atsakomybei – vis daugiau dėmesio
Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį. Naujausia „Euromonitor International“ apklausa rodo, kad kas trečias pasaulio vartotojas renkasi prekės ženklus, kurių vertybės jiems artimos, kas ketvirtas – boikotuoja prekės ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų, o daugiau negu penktadalis leidžia pinigus prekės ženklams, vedamiems didesnio tikslo.
Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. Tuo tarpu darnaus verslo ekspertė ir konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie pastarojo meto itin aktualią temą – aplinkosaugą bei žaliuosius pirkimus.
„Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, – pabrėžė A. Alijošiutė-Paulauskienė.
Klaipėdos verslas domisi darniu vystymusi
Seminare apie įmonių socialinę atsakomybę kalbėta tiek iš teorinės, tiek ir iš praktinės pusės, o savo patirtimi ir geriausiomis verslo praktikomis įmonių socialinės atsakomybės srityje dalinosi Gargžduose įsikūrusios „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas Mindaugas Rupšys.
Įmonės atstovas pristatė „Mars Lietuva“ vykdomas veiklas, iniciatyvas bei papasakojo, nuo ko galima pradėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms savo veiklą grįsti socialinės atsakomybės principais.
„Atsakomybė yra mūsų DNR dalis – tai vienas iš penkių „Mars“ principų, kuriais vadovaujamės kiekvieną dieną. Visos tvarios plėtros iniciatyvos visų pirma yra mūsų atsakomybė prieš bendruomenę, kurioje veikiame, ir ateities kartas, nes rytojus priklauso nuo to, kaip vykdome veiklą šiandien. Labai smagu matyti, kad Klaipėdos regiono organizacijos domisi darniu vystymusi – jei visi kartu žengsime bent po mažą žingsnį tvarumo link, bendra įtaka bus gerokai didesnė negu atskirų kompanijų didelės pastangos“, – pastebėjo M. Rupšys.
„Mars Lietuva“ socialinė atsakomybė neapsiriboja investicijomis į tvarios pakuotės sprendimus, medžiagų perdirbimu, išteklių suvartojimo mažinimu ir atsakingu požiūriu į darbuotojus – įmonė ypatingą dėmesį skiria ir gyvūnams bei jų augintojams. Gyvūnams draugiški biurai, specialios erdvės miestuose, švietėjiškos veiklos jau tapo įmonės vizitine kortele. Vienas iš netikėtų ir originalių sprendimų – įmonės darbuotojai gali pasinaudoti „pet-ernity leave“ ir gauti papildomą apmokamą atostogų dieną, išlaidų kompensavimą bei augintinio draudimą, suteikus naujus namus augintiniui iš prieglaudos.
Kaip sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, tai tik patvirtina, kad socialinė atsakomybė apima kur kas daugiau nei socialinius ir aplinkosaugos klausimus. „Socialinė atsakomybė mažosiose ir vidutinėse įmonėse, lyginat su didelėmis įmonėmis, yra ne tokia oficiali ir daugiau intuityvi, tačiau dėl to ji nėra mažiau vertinga. Svarbu, kad įmonės suprastų šių veiklų svarbą, naudą bei paskatinti daugiau mažų ir vidutinių įmonių imtis didesnės socialinės atsakomybės“, – reziumavo R. Skyrienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse7
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?18
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...