- Ugnė Rekašiūtė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei turite ar planuojate pradėti verslą, sukluskite. Ši vasara yra paskutinė, kai mažieji verslai, pavyzdžiui, prekiaujantys mugėse ir festivaliuose, gali taikyti iki šiol įprastus atsiskaitymo būdus. Nuo kitų metų gegužės 1 d. tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį, kuris teiks kasos kvitų duomenis tiesiai į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Kaip nauja sistema palies verslininkus ir pirkėjus?
Daugiau apie tai pasakojo „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
– Nuo 2025 metų gegužės 1 d. smulkiųjų verslininkų laukia tam tikri pokyčiai. Kaip atrodys naujoji sistema?
– Iki šiol būdavo tradiciniai kasos aparatai, kur prekybininkai turėjo rinkti čekius, registruoti žurnalą. Galbūt kažkada ateidavo VMI ir ieškodavo popierinių žurnalų. Nuo gegužės 1 d. visiems smulkiesiems verslininkams įsigalios nauja tvarka, kur duomenis apie atsiskaitymus reikės priduoti Mokesčių inspekcijai realiuoju būdu arba realiuoju metu. Tai įneša tam tikrą pokytį, bet taip pat ir naujų privalumų, kai elektronizuojasi arba skaitmenizuojasi visas kasos aparatas, jį galima turėti bet kuriame įrenginyje. Galima turėti mobiliajame telefone, planšetiniame kompiuteryje arba tiesiog kompiuteryje, arba tai gali būti kortelių skaitytuvas su integruotu kasos aparatu. Tokiu būdu prekybininkas gali kažkiek sutaupyti, nes gali naudoti turimą aparatą, nereikia pirkti specifinio. Visi duomenys perduodami realiuoju būdu ir nereikia kaupti jokių popierių.
– Kaip tai palies verslininkus? Kiek tai jiems kainuos?
– Kainuos pigiau nei kainuoja dabar. Šiuo metu turi nusipirkti kasos aparatą, kuris kainuoja iki 1 tūkst. Eur, tada kortelių skaitytuvą ir palaikyti tuos du įrenginius. Dabar atsiranda naujų modelių. Vienas dalykas, gali naudoti aparatą, kurį naudojai iki šiol, pavyzdžiui, skambinimui arba naršymui internete.
Kainuos pigiau nei kainuoja dabar.
Jeigu perki specifinį aparatą, atsiranda galimybės juos nuomoti ir mokėti kažkokius mokesčius tiesiog kas mėnesį. Sakyčiau, kas mėnesį tai gali kainuoti nuo 10 iki 50 Eur. Kažkiek kainuos, nes reikės pasikeisti. Prekybininkams reikės tą pokytį atlikti, bet naudojant ilgą laiką tai kainuos pigiau.
– O kaip tai palies pirkėją?
– Pirkėjams padaugės vietų, kur galima atsiskaityti kortelėmis. Galės gauti čekį elektroniniu paštu ar telefonu. Nereikės kišenėse kaupti popierinių čekių. Pirkėjas kaip ir atsiskaitinėjo iki šiol, taip ir atsiskaitinės.
– Ką rodo atliktos apklausos? Ar verslininkai pasiruošę šiems pokyčiams, ar keičia kasų sistemas?
– Kaip ir daugelyje sričių, visai kaip studentai laukia paskutinės nakties. Mūsų skaičiavimais, šiandien dar yra 60 tūkst. prekybininkų, kurie nėra pasiruošę šiam pokyčiui.
Visas šis pokytis vyko etapais. Visi didieji prekybininkai jau privalėjo tą padaryti iki šiol. Dabar liko paskutinė banga prekybininkų, kurių apyvarta yra mažesnė nei 300 tūkst. eurų. Tokių liko apie 60 tūkst. Jeigu jie visi subėgs kitų metų balandžio, gegužės mėnesiais bus labai sunku apdoroti visą informaciją ir sukurti tiek daug virtualių kasų prekybininkams tuo metu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kada prekybininkai turėtų susiimti ir imtis pokyčių, kad suspėtų viską laiku?
– Jeigu šiuo metu esi naujas prekybininkas ir tik dabar įkuri verslą, matyt, nereikėtų galvoti apie senovinį aparatą, o iškart išsirinkti integruotą ir skaitmeninį. Jeigu dabar esi versle, sakyčiau, kad tą reikėtų pasidaryti iki kalėdinės prekybos, viską išsitestuoti, jog būtų pakankamai laiko tam pasiruošti.
Esminis dalykas, kuris pasikeis, atsiranda daug daugiau įvairiausių skaitmenizavimo galimybių.
– Kaip manote, kodėl verslininkai delsia imtis šių pokyčių?
– Manau, kad yra kelios priežastys. Pirmas dalykas, kaip ir kiekvienam reguliavimui visi laukia paskutinės datos. Kitas dalykas, manau, kad apskritai bankas, atsiskaitymo sprendimas ar kasa visoje prekybininko dienotvarkėje yra labai maža dalis. Jie, matyt, daugiau dėmesio skiria, kaip parduoti geresnį produktą klientui, kaip daugiau parduoti, vystyti verslą. Ši dalis užima labai mažą dalį, dėl to rinkoje yra tiekėjų, kurie apie viską pagalvoja ir galima viską įsigyti iš vienų rankų.
– Ar galima daryti prielaidas, kaip ši nauja sistema paveiks verslą?
– Esminis dalykas, kuris pasikeis, atsiranda daug daugiau įvairiausių skaitmenizavimo galimybių. Jeigu šiandien ateiname ir perkame, mokame atskiroje eilėje, kol suveda į kasą, tai šiuos visus procesus galima daug stipriau paspartinti, perkelti į skaitmeninę erdvę, telefonus. Visa atsiskaitymo dalis bus daug greitesnė, galima sumažinti eiles, buhalterijos išlaidas, darbuotojų sugaištą laiką, parduodant prekes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekonomistai apie Vyriausybės viešųjų finansų planą: dosnus, agresyvus rinkiminis biudžetas
Finansų ministrei Gintarei Skaistei trečiadienį pristačius pirminį kitų metų biudžeto projektą, ekonomistai sutaria – tai dosnus, „rinkiminis“ ir išlaidų atžvilgiu agresyvus nueinančios Vyriausybės viešųjų finans...
-
Seimo opozicija apie 2025 m. biudžeto projektą: Vyriausybė po savęs palieka tiksinčią bombą
Finansų ministerijai pristačius pirminį 2025 m. biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nerimauja dėl reikšmingai išaugusių biudžeto išlaidų. ...
-
Opozicija: biudžetas neatliepia lūkesčių, Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius
Opozicijoje dirbantys parlamentarai teigia, kad trečiadienį Vyriausybės patvirtintas kitų metų valstybės biudžeto projektas neatliepia skirtingų visuomenės grupių lūkesčių, o Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen 2025-ųjų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“. ...
-
ESO: rugsėjį prie tinklo prijungta 2190 naujų gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines2
Rugsėjo mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 2190 naujų gaminančių vartotojų, kurie saulės elektrines įsirengė tame pačiame arba gretimame sklype, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Dar 635 gyvento...
-
S. Krėpšta mato proveržį Lietuvos finansų sektoriuje: daugiau įmonių skolinasi obligacijų rinkose
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad pastaraisiais metais finansavimo siekiančios Lietuvos įmonės vis dažniau atsisuka į obligacijų rinkas. ...
-
LEA: per dvi savaites gauta 2,7 tūkst. paraiškų dėl paramos šildymo katilų atnaujinimui2
Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Lietuvos ener...
-
V. Šilinskas: kitąmet numatomas rekordinis pensijų augimas6
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad artėjančiais metais vidutinė pensija išaugs rekordine 70-80 eurų suma. Kita vertus, ministras abejoja, kad yra finansinių galimybių metų eigoje šias sumas didint...
-
Premjerė tikisi, kad su „Foxpay“ susiję sulaikymai įneš daugiau aiškumo dėl M. Navickienės5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susiję sulaikymai įneš daugiau aiškumo dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės anksčiau išsakytos ...
-
SAM: numatyta didinti atlyginimus tiek medikams, tiek slaugytojams2
Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį dėl sveikatos sistemos darbuotojų algų ministras Aurimas Pečkauskas tikisi per dvi savaites. ...