Kita vertus, esama tendencijos, kad vieną vasarą gerai darbą atlikusį studentą darbdavys linkęs nusamdyti kitąmet, aiškina Jaunimo darbo centro vedėjas. Darbdaviui tai – mažesnė rizika nei samdyti nežinomą, nepatyrusį ir su darbo specifika nesusipažinusį studentą.

Galima uždirbti iki 900 eurų

Dažniausiai siūlomas minimalus darbo užmokestis [380 eurų per mėnesį – LRT.lt], tačiau P. Martinkėnas sako, kad realus uždarbis priklauso nuo darbdavio. Kai kurie nustato priedą, priklausantį nuo pardavimų.

Reikšmingą dalį atlygio sudaro arbatpinigiai – jų dydis priklauso nuo darbovietės pozicijos, klientų srauto. Į darbdavių taikomą užmokesčio politiką darbo birža apklausoje nesigilino – ne visi darbdaviai šiuo klausimu ir nori atvirauti, aiškina vyras.

„Uždarbį galima tik numanyti: sklinda kalbos, restorane „HBH“ Kretingos rajone netoli Palangos jaunuoliai pasistengę sugebėdavo uždirbti iki 870 eurų. Taigi, sėkmingu atveju galima tikėtis uždirbti 800–900 eurų su priedais ir arbatpinigiais“, – nemenkas sumas įvardija P. Martinkėnas.

Ten pat gyventi neapsimoka

„Dirbti Klaipėdoje ir apsigyventi Klaipėdoje – gerai, bet dirbti Palangoje ir joje gyventi – neapsimoka: pajūrio kurorte vasarą labai brangu. Dėl to daug labiau domimasi tais darbdaviais, kurie siūlo vasarą darbuotojus apgyvendinti“, – sako P. Martinkėnas.

Palangoje dirbantiems jaunuoliams Jaunimo darbo centro specialistai siūlo gyventi Kretingoje. Miestas netoli Palangos, kelias geras, savivaldybė taiko vieną mažiausių Lietuvoje viešojo transporto įkainių, tad susisiekti patogu.

„O Kretingos savivaldybės nedarbo lygis vasarą krenta iki 2–3 proc. ir tampa vienu mažiausių Lietuvoje. Ne tik Kretingoje apsigyvenę studentai, bet ir nuolatiniai miesto gyventojai šiltuoju sezonu vyksta dirbti į Palangą“, – pajūrio kurorto įtaką komentuoja P. Martinkėnas.

Šešėlyje dirba ir jaunuoliai

„Turint omeny, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) beveik lygus Estijos, o vidutinis atlyginimas skiriasi apie 300 eurų, kyla įtarimas, kad egzistuoja neįforminta darbo jėga, kurianti BVP“, – pastebi P. Martinkėnas.

Jeigu šešėlis egzistuoja tarp vyresnių žmonių, turi egzistuoti ir jaunuolių darbo rinkoje, spekuliuoja jis.

„Darbo birža medžiagos apie šešėlinę darbo rinką nerenka, tačiau BVP skaičiuojamas pagal perkamąją galią. Jei Lietuvos perkamoji galia tokia pati, kaip Estijos, kyla klausimas, iš kur atsiranda pinigai prekėms ir paslaugoms pirkti“, – lygindamas Baltijos valstybių ekonominį pajėgumą šešėlio prielaidas užčiuopia P. Martinkėnas.