- Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai aneksavus Krymą, baltarusiams užsidarė viena iš turizmo autobusais krypčių, tad Lietuvos turizmo rinkos atstovai suka galvas, kaip bent dalį jų pritraukti į lietuviškus kurortus. Užsienio reikalų ministerija į Minską ir Gardiną žada siųsti keturis papildomus konsulus vizų išdavimui paspartinti, bet sako, kad didžiausia problema – ne vizos, o turizmo paslaugų kokybė, nes, gavę galimybę įvažiuoti į Šengeno erdvę, baltarusiai juda tolyn, užuot likę Lietuvoje.
Pernai Lietuvoje ilsėjosi beveik pusė milijono baltarusių, vienas vidutiniškai išleido apie 1,5 tūkstančio litų. Turizmo departamentas skaičiuoja, kad dėl Krymo aneksijos baltarusiams nebegalint turistiniais autobusais vykti prie Juodosios jūros, bent dešimtadalis jų galėtų rinktis Lietuvą.
Departamentas norėtų, kad Užsienio reikalų ministerija spartintų vizų išdavimo tvarką, nors Lietuva Europos Sąjungoje jau dabar yra antra pagal išduotų vizų baltarusiams skaičių po Lenkijos, kasmet jų išduoda apie 230 tūkstančių.
„Mūsų vizų išdavimo tvarka jau tiek liberali, kad, gavę Šengeno vizą, turistai užsiregistruoja Lietuvoje, bet vyksta dažniausiai į Šengeną, tai reikėtų susirūpinti turizmo paslaugų kokybe, kad jie vis dėlto ir liktų Lietuvoje“, – teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Lietuvos konsulate Baltarusijoje jau dabar piko metu išduodama beveik tūkstantis vizų per dieną, o gegužę Užsienio reikalų ministerija siųs keturis papildomus konsulus į Baltarusiją, nors turizmo departamentas norėtų dar dviejų.
„Būtų gerai, kad būtų daugiau ir daugkartinių vizų išduodama, kad gavę galėtų sugrįžti, nes 95 proc. baltarusių ne pirmą kartą lankosi Lietuvoje. [...] Mes nekeliame net klausimo, kad [konsulatas] dirba blogai, ar išduoda per mažai, išduoda daug, bet Minskui kuri sostinė artimiausia? Aišku, kad Vilnius. Kuri kalba jiems geriausia? Rusų, ir mūsų žmonės irgi gali šia kalba komunikuoti. [...] Baltarusiai juk mėgstą Lietuvą ir Lietuvos kurortus“, – sakė Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Tačiau departamento skaičiuojamais galimais turistų srautais abejoja ūkio ministerija, esą skaičiuoti pridėtinę vertę esant nekontroliuojamam judėjimui Šengeno erdvėje neįmanoma.
„Jie skaičiuoja apie 200–250 tūkst. papildomą srautą, tai turistai paliktų apie 1 mlrd. lt Lietuvoje, bet tai yra absoliučiai nepatikimi ir nepatvirtinti duomenys, nes srautų mes negalime prognozuoti ir sekti. Nežinome, kur tie srautai gali būti nukreipti“, – aiškino ūkio ministras Evaldas Gustas.
Vasarą baltarusiai daugiausiai važiuoja į Lietuvos pajūrį, o vėsesniu oru pinigus leidžia didmiesčių prekybos centruose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...