Juntamas suaktyvėjimas

„Prieš šventes, kai gyventojai dažniau naudojasi siuntų tarnybų paslaugomis ir laukia pranešimų apie įsigytas prekes, suaktyvėja ir sukčiai. Tad labai kritiškai vertinkite SMS žinutes, kuriose jūsų prašo patikslinti ar įvesti asmeninius duomenis (prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių slaptažodžius), kad gautumėte užsisakytą prekę. Per šventinę prekybą, kad ir kaip norisi kuo greičiau įsigyti akyse tirpstančias prekes už labai gerą kainą, sprendimus verta priimti lėtai, įsitikinus, kad jų pardavėjas yra patikimas“, – sako Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

Banko duomenimis, paskutiniais metų mėnesiais atsiskaitymų internete skaičius vidutiniškai didėja 15–20 proc. Panašiai suaktyvėja ir finansiniai sukčiai. SEB banko užsakymu tyrimą šių metų lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Iš viso apklausoje dalyvavo 1 000 įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.

„Gyventojai sumoka pinigus už dovanas, tačiau jų taip niekada ir nesulaukia, kai tariamiems pardavėjams ar kurjeriams atskleidžia interneto banko prisijungimo ar mokėjimų kortelių duomenis“, – dažniausias sukčių taktikas vardija D. Uosytė.

Sūris spąstuose

Mažos kainos patraukia dėmesį. Tai žino ne tik prekybininkai, bet ir sukčiai. Taigi, jei pardavėjas siūlo neįprastai didelių nuolaidų, tikėtina, kad tai sukčius siekia sukurti įtampą ir priversti priimti greitą sprendimą pirkti. Todėl, prieš perkant, verta paieškoti, kiek tokios pat prekės kainuoja kitose parduotuvėse. Jei kitur kainos daug didesnės, tai signalas sunerimti, ar elektroninė parduotuvė išties tikra.

Elektroninių parduotuvių adresai turi būti be klaidų ar įtarimą keliančių simbolių. Jeigu į elektroninę parduotuvę patekote iš paieškos sistemos ar per reklamos skydelį, viršutiniame naršyklės langelyje patikrinkite adresą.

Prekybininkų, kurie rūpinasi savo pirkėjų saugumu, elektroninių parduotuvių adresas prasideda raidėmis https:// ir žymimas spynos piktograma. Spustelėję šią piktogramą, rasite informaciją apie svetainės nustatymus, sertifikato galiojimą, svetainėje naudojamus slapukus ir kt.

Parduotuvių sukūrimo laiką galima patikrinti naudojantis „Google Transparency Report“ arba „UrlVoid.com“ puslapiais.

Elektroninių parduotuvių adresai turi būti be klaidų ar įtarimą keliančių simbolių.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai sukčiai gali padirbti ir sertifikato piktogramą. Todėl elektroninę parduotuvę geriausia patikrinti ir kitais būdais, kuriuos vardijame toliau.

Būkite budrūs

Sukčiai dažnai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais patikimais pavadinimais. Tad svarbu, ar žinomo prekės ženklo pavadinime nėra klaidų, įtarimą keliančių ženklų, simbolių. Pavyzdžiui, pastebėsite, kad pavadinime praleistos ar vietomis sukeistos raidės, tarkim, „Adiads“ vietoj „Adidas“.

Patikimi pardavėjai elektroninėse parduotuvėse nurodo savo kontaktinius duomenis. Su jais paprasta susisiekti elektroniniu paštu, socialiniais tinklais ar telefonu.

Be to, patikimose parduotuvėse lengva surasti ir pardavėjo rekvizitus. Paieškos sistemose nesunkiai rasite įmonės kodą – jis ir elektroninės parduotuvės veiklos sritis turėtų sutapti. Pavyzdžiui, jeigu ketinate pirkti drabužių elektroninėje parduotuvėje, o patikrinus per paieškos sistemas paaiškėja, kad įmonės kodas priklauso automobilių remonto dirbtuvei, tikėtina, kad sukčiai bus pasinaudoję įmonės, nieko nežinančios apie duomenų pasisavinimą, kodu.

Skaitykite atsiliepimus

Kitų pirkėjų atsiliepimai gali suteikti naudingos informacijos, tad verta jų paieškoti ir atidžiai išstudijuoti. Tikrinkite atsiliepimus keliuose skirtinguose šaltiniuose, pačioje parduotuvėje po prekių nuotraukomis, socialiniuose tinkluose, specialiose apžvalgų svetainėse, pavyzdžiui, „Trustpilot“.

Jeigu atsiliepimų iš viso nėra arba jie kelia įtarimų, o parduotuvė sukurta vos prieš kelias dienas ar savaites, tai svarbus įspėjimo požymis. Dažniausiai parduotuvių klastotės aktyvios iki trijų mėnesių, nes per šį laiką atsakingos institucijos, gavusios vartotojų skundų, imasi veiksmų.

Atnaujinta interneto naršyklė ir įdiegta antivirusinė sistema taip pat gali įspėti, kad vienoje ar kitoje elektroninėje parduotuvėje naršyti nesaugu. Jeigu naršant ekrane pasirodo užrašas „Not Secure“ (nesaugu), iš karto parduotuvės langą užverkite.

Mokėti už prekes internete saugiausia jau žinomais ir ne kartą išbandytais būdais, pavyzdžiui, naudojantis e. banko sistema, „Apple Pay“, „Google Pay“ programėlėmis.

Jei pardavėjas atsiunčia nuorodą, kur prašo įvesti mokėjimo kortelės ar interneto banko duomenis ar asmens kodą ir atsiskaityti už prekę, bėkite nuo tokio kuo toliau. Taip tikrai nenupirksite jokių dovanų, tik prarasite pinigus.

Susikurkite atskirą sąskaitą apsipirkti internete. Nesvarbu, kokį mokėjimo būdą naudojate, patartina laikyti tik reikiamą ar šiek tiek didesnę pinigų sumą sąskaitoje, iš kurios atsiskaitote pirkdami.

Praneškite apie klastotę

Jei turite įtarimų dėl netikrų interneto svetainių, fiktyvių elektroninių laiškų, SMS žinučių, praneškite apie juos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (cert@nksc.lt), kreipkitės į policiją tel. 112 arba Lietuvos policijos nauja priemone – virtualiu patruliu socialiniame tinkle „Facebook“ ar e. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.