„Jeigu mes judėsime tokiais pat metodais, kaip buvo daroma anksčiu, tikrai galimybių nebus. Nes jei mes eisime toliau su pirkimais, tai galimybės vėl atsidurti teisme yra 100 proc. (...) Norime padaryti, kad valstybė rūpintusi šiuo klausimu. Tai yra, ne per verslą ar samdomas įmones diegti sistemą. Kaip konkrečiai tą padaryti, tai dėl to vyksta diskusijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė E. Sabutis. 

„Pagrindinis uždavinys yra per šiuos metus išspręsti klausimą. Ir tada 2026 m. galėtume rinkti mokesčius“, – tikino jis.

Ministras taip pat paneigė gandus, kad, šiai sistemai pradėjus veikti, bus apmokestintos visos transporto priemonės. Jis pabrėžė – tai bus taikoma tik komerciniam transportui.

„Absoliučiai paneigiu. Fiziniams asmenims, vairuojantiems lengvuosius automobilius, niekas nepasikeis. Jiems jokių paslėptų mokesčių nebus“, – tikino jis.

E. Sabutis priminė, kad tokia rinkliava pakeis iki dabar naudojamas vinjetes, taip apmokestinant kilometražą, o ne laiką.

Fiziniams asmenims, vairuojantiems lengvuosius automobilius, niekas nepasikeis. Jiems jokių paslėptų mokesčių nebus.

„Dabar yra renkamos vinjetes, transporto registracijos mokesčiai. Tai „e-tolling“ turėtų pakeisti vinjetes ir taip turėtų būti didesnės sumos nei dabar į biudžetą. Ir jos atsiranda iš to, kad vinjetes apibrėžtos laike, o „e-tolling“ kilometraže“, – teigė jis. 

Bus plečiamas apmokestinamų kelių tinklas

Taip pat, pasak E. Sabučio, laikui bėgant bus plečiamas ir bendras apmokestinamų kelių tinklas. Jo teigimu, taip bus siekiama sustabdyti dabartinę situaciją, kai komercinis transportas tiesiog apvažiuoja mokamus kelius.

„Praplėsime valstybės apmokestinamų kelių tinklą. Tai palaipsniui kilometražas bus didelis. Ir nepavyks sunkiasvoriams automobiliams apvažiuoti mokamų kelių. Ir tai, kas vyksta dabar, kai bandoma išvengti neperkant vinječių ir važinėjant valstybiniais keliais, kurie yra neapmokestinami, tai tą norime užkardyti“, – aiškino E. Sabutis.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 19 mokamų kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1,7 tūkst. kilometrų. Ministerija apmokestinamų kelių tinklą planuoja plėsti trimis etapais –  pirmuoju etapu praplečiant apmokestinamų kelių tinklą 1150,6 km arba 21 keliu, antruoju – 833 km arba 16 kelių, trečiuoju – 773 km ir 19 kelių. Institucija projektuoja, kad 2024 m. surinktas kelių naudotojo mokestis sieks 69 mln. eurų, o pritaikius visus apmokestinimo etapus, būtų surenkama 111 mln. eurų.

Lietuvoje „e-tolling“ sistemą planuota įvesti nuo 2024 metų vidurio, tačiau projektas iki numatyto laiko negalėjo būti įgyvendintas.

2023 m. gruodį Seimas priėmė sprendimą pavėlinti „e-tolling“ sistemos startą iki 2025 m. sausio 1 d.

Šis sprendimas buvo priimtas dėl prasidėjusio teisminio proceso, nes vieną iš konkurse dalyvavusių bendrovių – Čekijos įmonė „TollNet a. s.“ iškėlė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti „Via Lietuva“ sprendimą, kad konkursą laimėjo Vilniaus bendrovė „ProIT“, nes pastaroji įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas atmetė šį ieškinį. O 2024 m. gruodį pakartotinai bylą nagrinėjęs Apeliacinis teismas pranešė, kad nėra pagrindo panaikinti konkurso laimėtojos statuso.