- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime atsiradus iniciatyvai nuo 2022 m. nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams, ekologiškiems produktams Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Tomas Tomilinas sako, kad pirmiausia reikėtų sutarti dėl papildomų pajamų, kas kompensuotų dėl to patiriamus nuostolius trumpuoju laikotarpiu.
Jo nuomone, saugesnis kelias būtų pradėti nuo PVM lengvatos ekologiškiems maisto produktams, vaisiams ir daržovėms.
„Idėja tikrai nėra nauja. Bet ji Lietuvoje neįgyvendinta dėl vienos paprastos priežasties – visi, kas siūlo, niekada negalvoja apie biudžetinius šaltinius, kaip bus kompensuojamas didžiulis pajamų praradimas. Nes tokio pakeitimo kaina akivaizdi: biudžetininkams neaugs algos, bus karpomos socialinės programos. Ypač prie dešiniųjų valdžios. Manau, kad svarstydami siūlymą turime plačiai sutarti dėl papildomų pajamų, kas kompensuotų nuostolius trumpuoju laikotarpiu. Saugesnis kelias būtų pradėti nuo ekologiškų maisto produktų, nuo vaisių ir daržovių ir tada turint aiškų šaltinių planą imtis esminės pertvarkos“, – Eltai sakė T. Tomilinas.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Eugenijus Sabutis įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2022 m. nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris būtų sudaromas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams. PVM lengvatą taip pat siūloma taikyti maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...
-
Pateikė naujausią informaciją apie istorinį įvykį (papildyta)
Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas. ...
-
Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos: Baltijos šalys sinchronizuojasi su Vakarų Europa
Atsijungusios nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) bei užbaigusios daugiau nei parą truksiantį izoliuoto darbo bandymą, sekmadienį po pietų trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir...
-
Lietuva atsijungė nuo Rusijos elektros – kas vyko užkulisiuose?
Lietuva, Latvija ir Estija pagaliau atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo. Anot „Litgrid“ vadovo, tai pavyko sklandžiai ir net šiek tiek anksčiau nei planuota. Baltijos šalys visos drauge p...
-
Lietuvių kalbos išteklių dirbtinio intelekto projektams skirta 2,45 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skyrė 2,45 mln. eurų finansavimą lietuvių kalbos skaitmeniniams ištekliams, kurie bus naudojami dirbtinio intelekto (DI) sprendimų plėtrai Lietuvoje, kurti. ...