- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslas pamažu įsitvirtina Taivano rinkoje – lietuviškos produkcijos daugėja tiek fizinėse, tiek elektroninėse salos parduotuvėse, tikina „Versli Lietuva“. Pasak agentūros Eksporto departamento vadovės Rasos Uždavinytės, Taivane jau prekiaujama lietuviškais maisto produktais, numatoma toliau didinti Lietuvos žinomumą saloje.
Dar praėjusiais metais „Versli Lietuva“ siūlė lietuviškoms įmonėms galimybę prekiauti savo produkcija vienoje didžiausių Taivano elektroninės prekybos platformų „PC Home“. Agentūra laikosi pozicijos, jog elektroninė prekyba yra vienas paprasčiausių būdų Lietuvos verslams greitai patekti į naują rinką ir pasiekti gerų rezultatų.
Anot R. Uždavinytės, Lietuvos eksportuotojams Taivano rinka dar ganėtinai nauja, taigi, kol kas nėra tvirtų ekonominės diplomatijos ryšių.
„Vyksta intensyvios žvalgytuvės ir nuolatinis darbas su Taivano institucijų atstovais, prekybos asociacijomis, vietiniais distributoriais ir e. prekybos platformomis“, – Eltai komentavo R. Uždavinytė.
Kaip informuoja agentūros atstovė, eksporto partnerių saloje ieškoma biotechnologijų, lazerių ir kt. aukštųjų technologijų sektorių įmonėms ir plataus vartojimo lietuviškų prekių tiekėjams. Šie, R. Uždavinytės teigimu, Taivane jau prekiauja.
„Taivano e. prekyvietėse ir fizinėse parduotuvėse jau prekiaujama lietuvišku šokoladu, alumi, mineraliniu vandeniu, gintaro dirbiniais, užkandžiais. Mūsų žiniomis, pavasario pradžioje Taivano e. prekyboje atsidurs dar daugiau lietuviškų produktų – medus, sausainiai, arbata, sūris ir t.t.“, – vardija ji, taip pat pabrėžusi ir pačių taivaniečių iniciatyvą bendradarbiauti.
„Taivaniečių prekybininkai patys inicijuoja ir užmezga sėkmingus santykius su Lietuvos įmonėmis, siūlydami savo kaip tarpininkų paslaugas parduodant jų produktus Taivane. Tokiu būdu lietuviškoms įmonėms įėjimo į rinką procesas tampa paprastesnis, nereikia organizuoti logistikos ir patirti su ja susijusių kaštų, rūpintis sertifikatais ar kitokiais leidimais“, – sako R. Uždavinytė.
Tai yra pagrindinis mūsų koziris ir stiprybė – palankumą paversti lietuviškų produktų pardavimais.
Pavasarį planuojama įvaizdžio kampanija
„Versli Lietuva“ atstovė pripažino, kad lietuviškos produkcijos žinomumas Taivane išlieka menkas, nors, po sprendimo Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu, Lietuva joje vertinama labai palankiai. Tuo agentūra esą mėgina pasinaudoti gerinant lietuviško verslo rezultatus.
„Kaip klientai ir potencialūs vartotojai taivaniečiai nelabai daug apie mus žino, tačiau dėl politinės situacijos esame labai palankiai vertinami. Tai yra pagrindinis mūsų koziris ir stiprybė – palankumą paversti lietuviškų produktų pardavimais“, – aiškino R. Uždavinytė. Tam „Versli Lietuva“ žada gerinti lietuviškos produkcijos žinomumą salos žiniasklaidoje.
„Planuojame, kad pavasarį pradėsime įvaizdinę kampaniją per Taivano žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus apie lietuviškų prekių stiprybes, išskirdami tokias savybes kaip natūralumas, aukšta kokybė, gamybos tvarumas“, – atskleidė R. Uždavinytė.
„Versli Lietuva“ sieks pasiekti ne tik kuo daugiau klientų, bet daugiau importuotojų supažindinti su lietuviška produkcija. Agentūra ambicijas sieja su platesne prekyba tiek fizinėse, tiek kitose Taivano e. parduotuvėse.
„Norime išplėsti lietuviškoms įmonėms galimybes būti ne vienoje e. prekybos platformoje, bet keliose iš karto, taip pat norime, kad lietuviškos prekės atsidurtų ir tradicinėse fizinėse parduotuvėse. Toks bendradarbiavimo modelis su Taivano importuotojais ir e. prekyvietėmis sudaro daugiau galimybių didinti eksporto apimtis šioje rinkoje“, – dėstė „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovė.
Pernai lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Taivaną siekė 17 mln. eurų.
Paviljonas jau įsteigtas Kinijoje, netrukus veiks P. Korėjoje
„Versli Lietuva“ analogišką e. prekybos paviljoną jau įsteigusi didžiausioje tarpvalstybinės el. komercijos platformoje Kinijoje „Tmall Global“. Netrukus dar vienas paviljonas turėtų būti įsteigtas ir Pietų Korėjoje, e. prekybos platformoje „Coupang“. Korėjiečiams bus siūlomi 10 Lietuvos gamintojų tekstilės, kosmetikos gaminiai, maisto produktai ir gėrimai bei interjero prekės.
Nacionaliniame e. prekybos paviljone veikianti įmonė turi galimybę parduoti savo produkciją tiesiai galutiniam vartotojui, o ne prekybos tinkluose. Kaip nurodo „Versli Lietuva“, lietuviškame paviljone bendrovės turi savo atskiras parduotuves bei užsakymų valdymo sistemą, kurioje gali stebėti tik savo pardavimus, juos analizuoti naudojantis verslo analitikos įrankiais.
Pati agentūra norinčias projekte dalyvauti įmones konsultuoja logistikos, sandėliavimo ir prekių atitikties patikrinimo klausimais. Savo ruožtu verslas pats apmoka logistikos, sandėliavimo ir kitus kaštus.
Planuojama, kad Taivano e. prekybos platformoje įsteigtas Lietuvos nacionalinis paviljonas bus didžiausias ligi šiol plėtotas analogiškas projektas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?8
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur1
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...