- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekdama išsiaiškinti, kaip COVID-19 pandemija pakeitė europiečių keliones, bendrovė „Microsoft“ atliko keliautojų nuomonės tyrimą „Microsoft Advertising travel study 2021“. Paaiškėjo, kad vis daugiau gyventojų pasinaudoja galimybe dirbti nuotoliniu būdu iš bet kurios vietos, o tai leidžia savo keliones planuoti kitaip – atostogoms pasirinktose vietose ilgesnį laiką ir dirbti, ir pramogauti. Apklausus daugiau kaip 600 gyventojų nuo 18 iki 65 m., galima daryti išvadą, kad šiemet keliauti paskatino trys pagrindinės priežastys – noras pailsėti protiškai, pabėgti nuo karantino ir patirti naujų įspūdžių. Be to, tyrimas atskleidė, jog skirtingos amžiaus grupės elgiasi ir planuoja keliones nevienodai.
Pernai taikyti keliavimo ribojimai smarkiai paveikė turizmo sektorių. Daugiau nei pusė respondentų (51 proc.) teigiamai atsakė į klausimą, ar dėl pandemijos teko atidėti bent vieną kelionę, o 57 proc. pripažino, kad turėjo iš naujo perplanuoti savo keliones. Tyrimas parodė, kad pasikeitė ir požiūris – anksčiau gyventojai keliones užsisakydavo gerokai iš anksto, likus keliems mėnesiams iki atostogų, siekdami pasinaudoti geriausiais pasiūlymais.
Tačiau „Microsoft Advertising“ apklausa rodo, kad situacija pasikeitė iš esmės, nes beveik pusė europiečių (48 proc.) dabar linkę rezervuoti keliones arčiau išvykimo datos. Skirtingose šalyse nuolat besikeičiantys judėjimo ribojimai privertė ir keliautojus lanksčiau planuoti savo išvykas, todėl dauguma europiečių (61 proc.) teigė labiau linkę viešnagės vietas rezervuoti su lanksčiomis galimybėmis atšaukti užsakymus. 23 proc. apklaustųjų pripažino, kad vienu metu užsisako net kelias keliones su atsisakymo galimybe, o 40 proc. tyrime dalyvavusių europiečių linkę užsisakyti keliones gerokai iš anksto, siekdami palankiausios kainos.
Planuoja ilgesnes keliones ir darbui, ir pramogoms
Tiesa, pandemija atnešė ne tik neigiamų patirčių. Pvz., daugiau kaip trečdalis (38 proc.) apklaustųjų pastebėjo, kad naujoji situacija suteikė galimybę palikti nuolatinę gyvenamąją vietą ir pradėti keliauti. Beveik pusė (46 proc.) iš dirbančiųjų nuotoliniu būdu teigė, kad būtent dabar galėjo sau leisti tokias atostogas, apie kokias anksčiau nė nesvajojo.
Darbas nuotoliniu būdu suteikė gyventojams galimybę keliauti ne tik poilsio dienomis. Net 45 proc. apklaustųjų teigė savo kelionėms pasirenką kryptis, tinkamas tiek dirbti, tiek mėgautis kraštovaizdžiu. Didesnė nuotolinių darbuotojų dalis (53 proc.) patvirtino, kad naujasis darbo modelis paskatino keliauti dažniau. Tokia nuomonė ypač būdinga „millennials“ kartai (23-38 m.) – darbą ir keliones sėkmingai derina net 56 proc. jos atstovų.
Gyventojai yra pasiilgę kelionių, jie aktyviai keliauja ir dabar, ir vis drąsiau planuoja būsimas keliones.
Šias tendencijas patvirtina ir kitas „Microsoft“ tyrimas, skirtas darbo rinkos tendencijoms išaiškinti. Jis parodė, kad tiek vadovų, tiek darbuotojų darbo sąlygų lūkesčiai pasikeitė. Dabar visiems aktuali galimybė dirbti per nuotolį arba derinti tokį būdą su darbu iš biuro. Absoliuti dauguma vadovų (97 proc.) mano, kad mišriuoju būdu bus dirbama dar ilgą laiką, taip pat didžioji dauguma įmonių (83 proc.) jau pasitvirtino lankstaus darbo stiliaus politikas.
Tyrimo duomenys rodo, kad lankstumas ir hibridinis darbas tapo nauja realybė – dabar žmonės keičia keliavimo įpročius, nes gali dirbti iš bet kurios vietos.
Lietuvių noras keliauti išlieka stiprus
Vieno iš didžiausių kelionių operatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ vadovė Audronė Keinytė patvirtino, kad ir Lietuvoje bei kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje susidomėjimas kelionėmis artėja prie ikipandeminio lygio.
„Baltijos šalių gyventojų elgesys mažai kuo skiriasi nuo europiečių. Gyventojai yra pasiilgę kelionių, jie aktyviai keliauja ir dabar, ir vis drąsiau planuoja būsimas keliones. Pavyzdžiui, šį spalį visose Baltijos šalyse pailsėti į užsienio šalis iškeliavo vos 17 proc. mažiau žmonių nei 2019 m. spalio mėnesį. Sparčiai auga ir rezervuojamų kelionių 2022 m. vasaros atostogoms skaičiai. Tokį elgesį lemia žmonių noras ateities keliones įsigyti geresnėmis kainomis“, – sako A. Keinytė.
Jos teigimu, pandemija ypač išryškino rūpinimosi savo emocine sveikata svarbą. Žmonės nori ištrūkti iš ilgai užsitęsusios rutinos, ieško emocinės ramybės ir būdų pailsinti nuvargintą protą.
„Pastebime, kad dalis keliautojų grįžta į tuos pačius, jau gerai jiems žinomus kurortus. Taip, dabar žmonės skiria didesnius biudžetus atostogoms, renkasi aukštesnės klasės viešbučius, bet, ieškodami emocinės ramybės, pailsėti grįžta į jau pažįstamą aplinką. Kitas svarbus pokytis – poreikis užsitikrinti lanksčias kelionių planavimo sąlygas. Rezervuodami ateities keliones, žmonės papildomai užsisako tas paslaugas, kurios leidžia lanksčiai keisti kelionių planus ir apsaugo nuo galimo streso, jei artėjant atostogoms planai netikėtai pasikeistų“, – teigia A. Keinytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...