- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tyrimas: penktadalis gyventojų turi būsto paskolą
Beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo metu turi būsto paskolą, o dar 6 proc. jų tą padaryti planuoja artimiausiu metu, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenys.
Anot apklausos, iš jau turinčiųjų būsto paskolas, beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) ją yra paėmę 2010–2020 metų laikotarpiu. Anksčiau nei 2010-aisiais ir vėliau nei 2020 m. būsto paskolą yra paėmę maždaug vienodai respondentų – atitinkamai 28,6 ir 26,3 proc.
Remiantis tyrimo duomenimis, paskolas dažniau imti yra linkę daugiau uždirbantys, jauni didmiesčių gyventojai.
Tuo metu kas aštuntas būsto paskolos turėtojas paimtą kreditą jau yra refinansavęs (13 proc.), 9 proc. šiuo metu derasi su bankais dėl refinansavimo sąlygų, o dar 18 proc. artimiausiu metu taip pat rimtai apsvarstys tokią galimybę.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa buvo atliekama rugsėjo 16–25 d., joje dalyvavo 1 008 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Protestas prieš rusiško bale...
-
Koalicinės tarybos posėdis V...
-
Baltijos šalių energetinės ...
-
Konservatorių partijos pirmin...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Ursula von der Leyen susitiko ...
-
Valstybinio apdovanojimo įtei...
-
Europos moterų krepšinio če...
-
Konferencija „Kritinės ener...
-
Susitiko Lietuvos, Lenkijos, E...
-
Paluckas: ieškosime priemonių skatinti sveiko maisto vartojimąVyriausybei programoje žadėjus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, o finansų ministrui kartojant, kad nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms, premjeras Gintautas Paluckas tikina...
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadusSeimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvoSeimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkaiPramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurųTėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomisEnergetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainasPirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžąPrezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštusBaltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...