- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąjį šių metų mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su gruodžiu, šalies parduotuvėse brango 2,13 euro (3,1 proc.) ir buvo 5,16 euro (7,9 proc.) brangesnis nei 2024 metų sausį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.
„Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje ir antroje pozicijose sausio mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“ (brango 1,18 euro) ir „Barbora“ (brango 0,06 euro). Trečioje vietoje taip pat išliko „Lidl“, brangindamas krepšelį 0,89 euro. Ketvirtoje ir penktoje reitingo pozicijose – „Rimi“ ir „E-Rimi“. Šiose parduotuvėse krepšelis atitinkamai pigo 0,37 euro ir brango 1,97 euro. Tuo metu prekybos tinklas „Norfa“ nusileido į šeštąją vietą (brango 5,09 euro).
Paskutinėse reitingo pozicijose – septintoje ir aštuntoje – prekybos tinklas „Iki“ ir jo internetinė parduotuvė „Last Mile“. Šiose parduotuvėse pigiausių maisto prekių krepšelis atitinkamai brango 3,52 euro ir 4,71 euro.
Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio yra 20,80 euro (34,1 proc.).
Iš „Pricer“ stebimų 52 prekių kainų brango 38 prekės, pigo 11, 3 kainos nekito.
Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 15 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brango juodasis šokoladas „Karūna“, pigiausi obuoliai, pigiausias jogurtas, pigiausi ryžiai, pigiausia malta skrudinta kava, pigiausias sviestas, pigiausia juodoji biri arbata, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, silkių filė „Zigmas“, bananai, pigiausias juodasis šokoladas, malta kava „Jacobs Kronung“, pigiausia varškė, pigiausia degtinė, saldžiosios grietinėlės „Dvaro“ sviestas.
Tuo metu pigo 15 prekių, reikšmingai (daugiau nei 10 proc.) – 3. Tai pigiausi avižiniai dribsniai, virta „Samsono“ daktariška dešra, pigiausios pomidorų sultys.
Portalas „Pricer“ kainas užfiksavo šių metų sausio 27 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora.lt“, „Rimi.lt“ ir „LastMile.lt“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...