- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nelegaliu archeologinių vertybių kasinėjimu, dar vadinimu juodąja archeologija, dažniausiai užsiima mažas pajams gaunantys asmenys arba bedarbiai, teigia Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus atstovas Renaldas Augustinavičius. Jo tvirtinimu, tai nėra stebėtina, nes tokia veikla – viena pelningiausių.
„Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų rūšių. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) ataskaitą, po prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ketvirtoje vietoje – nelegali prekyba antikvariniais daiktais“, – sako R. Augustinavičius.
Archeologinių vertybių vietos skelbiamos viešai
R. Augustinavičius paneigia paplitusią nuomonę, kad juodąja archeologija užsiima buvę istorikai ar archeologai arba bent šiuos mokslus baigę asmenys. Jo teigimu, tokių atvejų Lietuvoje nėra pasitaikę.
„Dažniausiai tai būna asmenys, kurie domisi istorija, archeologija, bet per savo karštą domėjimąsi dėl ekonominių priežasčių ar dėl azarto nueina neteisingu keliu ir pradeda vykdyti nelegalius kasinėjimus, prekiauti archeologiniais radiniais“, – sako R. Augustinavičius.
Jis pripažįsta, kad nelegalius kasinėjimus norintiems atlikti asmenims surasti archeologinių kasinėjimų vietas nėra itin sudėtinga. Pagal Lietuvos įstatymus, kultūros vertybių registras yra viešas – visos archeologinės vietos nurodytos Kultūros paveldo departamento internetinėje svetainėje.
„Viešumas turėtų tarnauti, atgrasyti žmones statyti pastatus be archeologinių tyrimų, nevykdyti juodosios archeologijos, bet turime priešingą rezultatą. Žmonės žino [archeologines vietas – LRT.lt] ir nesilaiko teisės aktų reikalavimų“, – pastebi R. Augutinavičius.
Juodiesiems archeologams – kalėjimas ir bauda
Nelegalius archeologinius kasinėjimus vykdę asmenys pirmą kartą Lietuvoje nubausti tik 2013 m. Nusikaltimas buvo įvykdytas 2009 m. Nusikaltėliams skirta įkalinimo bausmė ir nurodyta atlyginti valstybei padarytą žalą – 143 tūkst. eurų.
„Taip, 2009 m. Klaipėdos teritorinis padalinys sulaikė asmenis, nelegaliai kasinėjančius Apuolės kapinyne. Šiandien turime tokią teisinę sistemą, kad bylos nagrinėjamos gana ilgai. 2014 m. pabaigoje, po penkerių metų, įsiteisėjo [šios bylos – LRT.lt] nuosprendžiai“, – pabrėžia R. Augustinavičius.
Ekspertas įvardija, kad pagrindinė tokių kasinėtojų padaroma žala – pavagiama istorija. Anot R. Augustinavičiaus, radiniai yra pagrindiniai istoriniai šaltiniai. Nustatę radinių datavimą, tipologiją ir kitus istorinius aspektus, istorikai gali nustatyti, kas buvo būdinga skirtingiems istoriniams laikotarpiams Lietuvoje.
„Ši prarasta informacija – neišmatuojama. Paprastai Kultūros paveldo departamentas, taikydamas žalos skaičiavimo arba nuostolių paskaičiavimo metodiką, laikosi esminės nuostatos, kad žala yra lygi archeologinių tyrimų kainai, t. y., kiek būtų reikėję investuoti į tyrimus, kad būtų gauta tokia pati informacija, kuri yra pavogta“, – aiškina R. Augustinavičius.
Reaguojama į visus pranešimus
Eksperto pastebėjimu, juodąja archeologija dažnai užsiima bedarbiai arba asmenys, gaunantys mažas pajamas. LRT Radijo pašnekovas neslepia, kad tokios veiklos atlygis itin didelis, dažnai –gerokai viršijantis daugelio žmonių atlyginimą.
„Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų rūšių. Pagal JTO ataskaitą, po prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ketvirtoje vietoje – nelegali prekyba antikvariniais daiktais“, – tvirtina R. Augustinavičius.
Paveldosaugininkas ragina, pastebėjus asmenis, galimai užsiimančius juodąja archeologija, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. R. Augustinavičius tikina, kad net tuo atveju, jei paaiškės, jog kasinėjimai vykdomi teisėtai, skambutis nebus laikomas melagingu pranešimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...