- Rolandas Vilkončius/lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsisiųsti pigų pirkinį iš Azijos ar kitų trečiųjų šalių netrukus gali neapsimokėti. Europos Sąjunga (ES) planuoja muitų reformą ir ketina apmokestinti mažos vertės, tai yra – iki 150 eurų, prekių siuntas iš trečiųjų šalių, dažniausiai – iš Kinijos.
Šias prekes europiečiai įsigyja per pigias internetines platformas: „AliExpress“, „Shein“, „Temu“ ar kitas. Svarstomi muitų dydžiai skirtingi ir nemenki. Pavyzdžiui, avalynė brangtų beveik penktadaliu. Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš Azijos vidutiniškai per dieną siunčiamasi apie 15 tūkst. mažos vertės siuntų.
Kodėl prireikė tokių muitų ir nuo kada jie galėtų įsigalioti, atsakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
– Kaip žinia, visoms prekių siuntoms, kurių suma mažesnė kaip 150 eurų, šiandien netaikomas apmokestinimas muitais. Tai kelia tam tikrų klausimų ir problemų muituose – didėja e. prekyba, pačių siuntų labai stipriai daugėja. Labai dažnai ganėtinai dirbtinai sumažinama siuntų kaina. Idėja yra pakeisti pačias muitų taisykles taip, kad būtų lengviau ir paprasčiau su jomis tvarkytis sąžiningiems prekiautojams. Tam ir buvo pateikti pasiūlymai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai, kas yra pigu, dažnai tarnauja labai trumpai. Ar čia nėra dar vienas kampas, dėl ko norima tvenkti tokią pigių prekių upę į ES? Tai, kad tai yra ne tik nuotoliai ekonomikai, bet ir šiukšlės, kurios tarnauja trumpai ir po to vartotojai tiesiog tai išmeta.
– Tiesą sakant, pati idėja yra tikrai nediktuoti vartotojams, kokios vertės prekes reikėtų pirkti. Čia vartotojai gali pasirinkti, juolab kad ekonominė sistema turėtų būti sudėliota taip, jog žmonėms būtų galimybė nusipirkti ir pigesnių, ir brangesnių prekių. Situacija yra tokia, kad e. prekybos srautams didėjant, pačių siuntų į ES iš už ES ribų patenka vis daugiau ir daugiau. 2022 metais 1 mlrd. deklaracijų mažos vertės siuntoms buvo pateiktas visos ES mastu. Tai yra didžiuliai skaičiai tiek muitinėms, tiek galiausiai ir patiems žmonėms, kurie perka iš įvairiausių pasaulinių platformų.
Turbūt ne vienam teko susidurti su tokia situacija, kai perki daiktą ir net nežinai, kiek galiausiai tau už jį reikės sumokėti, nes įvežant atsiranda pareiga deklaruoti ir ji užkraunama žmogui, kuris pirko. Visos ES mastu norime pakeisti visą sistemą taip, kad pati pareiga kiltų ne žmogui, kuris perka, bet pačiai platformai, jog būtų galima iš karto susiplanuoti ir matyti, kiek kainuos tam tikra perkama prekė, atitinkamai vertinti savo sprendimą – pirkti ar ne. Atsiras paprastumas taip pat ir žmonėms. Čia ne tiek kainos klausimas, kiek supaprastinimo, kaštų sumažinimo, biurokratijos mažinimo tikslas.
– Ar įmanoma apsisaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų, ar neatsiras kažkokių schemų, kaip visa tai apeiti? Dabar žmonės perka iš kažkokių populiarių, pigių kiniškų svetainių ir tikisi, kad ta prekė atkeliaus iš Kinijos, bet staiga ji atkeliauja tai iš Jungtinės Karalystės, tai iš Latvijos. Ar neatsiras tokių schemų ir žaidimų, kur bus tikrai sunku sugaudyti tuos, kurie bandys apeiti naują tvarką?
– Manau, kad kaip tik šiandien turime daug įvairiausių schemų ir žaidimų, kurie yra daromi sumažinant vertes ar išskaidant pačias siuntas į keletą mažų. Ateityje nusistovės šiek tiek kitoks verslo modelis, kai pačiai platformai bus naudinga atrasti tokią formą, kuri neleis piktnaudžiauti, kuri apsaugos vartotoją, bus žymiai paprasčiau. Matysi, kokia yra kaina, pirksi už tą kainą ir žinosi, kad už tiek ir ateis ta prekė. Kažkuriuo momentu neatsiras kažkokia pareiga deklaruoti. Na, o jeigu atsiras kažkokios naujos apeidinėjimo schemos, neabejoju, kad atsirasime būdų ir jas užkardyti.
– Kaip į tai gali sureaguoti Kinija? Kadangi kiekvienas ekonominis veiksmas dažniausiai turi kažkokį atoveiksmį. Kam turėtume ruoštis, bendrai kalbant apie visą ES? Kur kinai dar ES galėtų dėl to paspausti?
– Nemanau, kad tai yra tiesiogiai susiję su Kinija. Labai dažnai dalykai yra perkami iš bet kurios kitos šalies, kuri yra už ES muitų teritorijos ribų. Čia tikrai nėra kažkaip tiesiogiai susieta su Kinija. Galvoju, kad čia yra normalus mūsų muitų sistemos tobulinimas ir modernizavimas.
Čia yra normalus mūsų muitų sistemos tobulinimas ir modernizavimas.
– Jeigu bus sutvarkyta sistema ir prekės turės aiškią kainą, tarkime, vartotojai, kurie ieškojo pigesnių prekių, anksčiau matydavo mažesnę kainą, galbūt rasdavo būdų, kaip dirbtinai, kaip jūs sakote, sumažinti tą kainą ir gauti pigesnes prekes. Ar neatsiras daug vargingiau Europoje gyvenančių žmonių, kurie pasipiktins ir norės kažkokio paaiškinimo, kodėl už anksčiau pirktas pigias prekes jie moka brangiau?
– Suprantate, tai nėra kažkaip susiję su prekių pabranginimu. Mes kaip tik norime nustatyti supaprastintus muitų tarifus, kai kurie iš jų – 0 proc., kai kurie tik keletas proc. Idėja ta, kad atsirastų didesnis nuspėjamumas, jog iš anksto žinotum, kiek galiausiai reikės sumokėti. Jeigu šiandien, įsivaizduodamas, kad perki nebrangiai, kažką nusiperki ir galiausiai tenka pareiga sumokėti pridėtinės vertės mokestį nuo gaunamo produkto, taip pat kartais ir muito mokestį, nes galbūt muitinė pamato, kad perkamo produkto vertė yra didesnė nei 150 Eur. Galiausiai labai sunku įsivertinti, manau, kad tai nėra patogu vartotojui ir tai susiję ne tiek su kaina, kiek su pačios kainos nuspėjamumu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: norint turėti diviziją iki 2030 m., gynybai gali tekti skirti 5–5,5 proc. nuo BVP kasmet3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlo kompensuoti socialinių darbuotojų kelionių išlaidas2
Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. ...
-
LEA: antrą mėnesį iš eilės įregistruota per 1000 elektromobilių2
Per šių metų spalį Lietuvoje įregistruoti iš viso 1 167 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 593 – grynieji elektromobiliai ir 574 – iš išorės įkraunami hibridai. Tai 16,6 proc. daugiau nei šiemet rugsėj...
-
Namai su nuolaidomis, tačiau jų statyba brangi: kas slepiasi už kainų augimo?
Nors būsto rinka atsigauna, kainos vis dar siekia aukštumas. Nuosavi namai dažnam jau tampa nepasiekiama svajone. Vystytojai įsitikinę, jog situacija tikrai galėtų būti geresnė, tačiau kainas gerokai išpučia pertekliniai reikalavimai. V...
-
„Litgrid“: nurimus vėjui didmeninė elektros kaina per savaitę augo dukart
Nurimus vėjui ir sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei du kartus iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Audito išvadose – kelių finansavimo kryžkelė
Lietuvos kelių būklei – prastas šešetas. Tokį pažymį rašo Valstybės kontrolė po atlikto audito valstybinės reikšmės kelius valdančioje įmonėje „Via Lietuva“. ...
-
LEA: praėjusią savaitę Lietuvoje pigo degalai, gamtinių dujų kaina beveik nesikeitė
Praėjusią savaitę dyzelinas ir benzinas Lietuvoje atpigo po 0,7 proc., TTF gamtinių dujų kaina kito nežymiai: jos pabrango vos 0,02 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2,4 proc., Brent naftos kaina pakilo 3,7 proc., o didmeninės elektros kaina L...
-
Seimo Audito komitetas siūlo tobulinti 2025–2027 metų biudžeto projektą
Seimo Audito komitetas pirmadienį nepritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui. ...
-
Valstybės kontrolė: Kelių transporto kodekso pakeitimai norimų rezultatų neatnešė
Praėjusių metų liepą įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai nepadėjo nei padidint konkurencijos tarp vežėjų, nei pagerinti susisiekimo paslaugų kokybės, praneša Valstybės kontrolė. ...
-
„Via Lietuva“: „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose įgyvendinta 40 eismo saugumą didinančių sprendimų
26-iuose pavojinguose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose nuo pavasario pavyko įgyvendinti 40 eismo saugumą didinančių sprendimų, praneša „Via Lietuva“. ...