„Europos Sąjungos finansinės paramos čia nėra numatoma (...) Šiandien dienai tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

„Mes kalbame čia apie ne kokią nors mistinę paramą, šiuo atveju tai yra naujų geležinkelio riedmenų tiesimas, kur yra viena didžiausių problemų, antra, tai klausimas, kaip yra su tais pačiais vagonais, kuriuose reikia pervežti grūdus: ar jų yra pakankamai. Daug logistinių klausimų“, – teigė Komisijos narys.

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus anksčiau teigė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį.

Pasak jo, be šio susitarimo taip pat būtina gerinti infrastruktūrą bei siekti papildomo finansavimo, o ES vis dar svarsto ir subsidijų, kurios atpigintų sudėtingą šio maršruto logistiką, klausimą ir dėl jo nėra apsisprendusi.

V. Sinkevičius sako, jog ukrainietiškų grūdų pervežimo per Lietuvą klausimas yra sudėtingas ir dėl to, kad Rumunijoje esančiame Konstancos uoste į šių krovinių eksporto infrastruktūrą investuota 150 milijonų eurų.

„Vežimas per Lietuvą kol kas sudėtingas, ypač, kai dabar buvo investuota 150 milijonų į Konstancos uosto plėtrą, galimybes vežti grūdus, nes tai labai specifinė prekė, kuriai reikia specialių vagonų, specialių laivų, tai šiuo atveju ta logistika jau užtikrinta pietine kryptimi“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

EK nario manymu, grūdų pervežimas per Lietuvą priklausys ir nuo ukrainiečių pasirinkimo: „Kiek tai įmanoma bus padaryti kalbant apie Lenkiją ir Baltijos šalis, Lietuvą – sunku pasakyti. Tai bus vis dėl to ukrainiečių pasirinkimas“.

Ukrainietiškus grūdus Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės „Bega“ vadovas Laimonas Rimkus BNS yra sakęs, kad per Lietuvą šį krovinį vežti jau tampa per brangu, be to, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį sakė, jog pasiekus susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų patikros Klaipėdoje bus palengvintas sienos kirtimas, jis leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas antradienį BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad su dabartiniais pajėgumais ji per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų – apie milijoną tonų.