- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Lietuvos vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti pensijas, finansų ministrė jau pareiškė, kad keisti dabartinio mokesčių modelio neketina. Šie metai yra pirmieji, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų, nes Lietuvos visuomenė sensta ir ateityje „Sodra“ gali turėti daugiau problemų. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su advokatu, buvusiu SADM ministru Audriumi Bitinu.
– Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad tos lėšos, kurios yra uždirbamos senatvei, jau buvo apmokestintos vieną kartą. Jūs tam pritariate?
– Taip, iš tikrųjų tos lėšos jau yra apmokestinamos tada, kai žmogus dirba. Aš manau, kad dar kartą apmokestinti nereikėtų. Tačiau, be abejo, mes turime daug demografinių problemų. Ir tos išvados, kad Lietuva susidurs su krize, yra pagrįstos.
– Kaip atrodys ta krizė? Aš suprantu, kad visuomenė sensta, tai reiškia, kad jauni žmonės, kurie dabar galvoja apie pensiją, turėtų galvoti, kad tiesiog dirbs ilgiau, ar ne?
– Na, ta tendencija turbūt yra akivaizdi. Ir kitų šalių pensiniai amžiai ilgėja. Bet yra daug įvairių mechanizmų. Vienas iš tų pasiūlymų – sieti pensinį amžių su išmokomis – turbūt yra racionalus, daug šalių tą taiko. Aišku, reikia, kad žmonės ilgiau dirbtų, kad galėtų save realizuoti. Nes žmogus, sulaukęs 60-ties metų, yra dabar ir kitos sveikatos, ir fiziniai duomenys kiti…
– Kai kurie nori dirbti, ar ne?
– Vienas dalykas, darbo rinka turi būti lanksti ir suteikti visokių tokių variantų. Antras – mokesčių sistema.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet kodėl Tarptautinis valiutų fondas siūlo apmokestinti pensijas?
– Patys lengviausi būdai yra du – ilginti pensinį amžių arba apmokestinti pensijas. Iš esmės rezultatas matosi iš karto. Nes jeigu žaidi su visokiom tikėtinom gyvenimo trukmėm, tai ten toks pakankamai lėtas procesas. Arba kitos šalys ilgina stažą. Kitas dalykas, kodėl jie tą siūlo yra tai, kad beveik visose šalyse pensijos apmokestinamos, aš kalbu apie Europos Sąjungą. Tai jeigu žiūrėti į tą daugumą, tai taip, yra apmokestinama. Mes kažkada anksčiau diskutavom ir vis dėlto manome, kad šiuo metu nereikia apmokestinti taip primityviai kaip yra siūloma, kad GPM ir viskas. Manau, kad jeigu diskutuot, tai galbūt apie tai, kad kažkokia dalis, galbūt sveikatos draudimui.
– Ar nėra taip, kad politikai atidėlioja esminę ir labai skaudžią problemą – demografinę krizę – kuri bus labai akivaizdi, ypač kai jauni žmonės išeis į pensiją? Ir tada jų pensija neaugs, jie privalės dirbti daug ilgiau negu dabartiniai žmonės, kurie išeidinėja į pensiją. Ir politikai, bijodami susideginti savo reitingus, nesprendžia šitos problemos.
– Aš iš tikrųjų sutinku, kad esmė yra demografija ir ta problema buvo mums žinoma dar prieš įvedant antrosios pakopos pensijų fondus. Jie buvo įvesti, nes statistika rodė, kad mes maždaug šiais metais ir turėsim tokią problemą. Tai vienas iš variantų buvo skatinti taupymą. Kitas variantas, kurį dalinai pavyko įgyvendinti, motinystės sistemos reforma, kad būtų gimstamumas. Ir trečias dalykas, kai kurios Vakarų Europos šalys šitą problemą sprendžia per imigraciją.
– Bet aš noriu grįžt prie klausimo. Dabar Gintarė Skaistė sako, kad ne, mes neapmokestinsime. Ateis kiti politikai, krizė bus akivaizdi ir reikės priimti šitą sprendimą, kurį Tarptautinis valiutos fondas vis kartoja – kad reikės apmokestinti pensijas, reikės ilginti pensinį amžių. Tai klausimas, kada jau yra ta kritinė riba?
– Manau, kad mes jau turime kritinę ribą ir tą jau reikia daryti, bet, be abejo, iki Seimo rinkimų jokių reformų nebus. Aš manau, kad labai svarbu būtų grįžti prie mokesčių reformos ir pasižiūrėti, kokie yra variantai pagyvenusiems žmonėms, nes tikrai nemanau, kad reikėtų apmokestinti viską, nes mes turim problemą, kurios neturi Vakarų Europos šalys – mažas pensijas. Galbūt pradėti nuo didžiausių pensijų, nes mes turim kelis procentus žmonių kurie gauna tikrai pakankamai orias pensijas. Ir vis dėlto žiūrėti, kad ta mokestinė sistema pritrauktų daugiau pajamų. Ir, be abejo, antra pakopa, mano supratimu, turi išlikti. Ji turi būti pakankamai lanksti, kad žmonės norėtų joje dalyvaut.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc.1
2024 m. gruodį fiksuotas mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildy...
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje2
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...
-
Maitinimo sektoriui sužibo viltis: Paluckas žada diskutuoti apie PVM lengvatą2
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, ...
-
Užfiksuotas metų rekordas: šis butas – brangiausias per visą Lietuvos istoriją5
2024 metų brangiausiai Vilniuje parduotų butų sąrašas stebina savo solidumu ir įspūdingomis sumomis. ...
-
Skrendantiems į Jungtinę Karalystę – naujovė: palies absoliučiai visus
Jau nuo balandžio vykstantys į Jungtinę Karalystę privalės gauti kelionės leidimą. Visi keliautojai, kad gautų leidimą atvykti į šalį, turės registruotis internetu ir sumokėti 12 eurų. Tai galios net ir skrendantiems jungiamaisiais skryd...
-
Seimas padidino rajono kelių finansavimą: ar to užteks?
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. ...
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Paaiškėjo, kada ir kam atiteks našta už brangesnę elektrą1
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...