Prieš porą dešimtmečių žodžiai „Lenkija“ ir „blogi keliai“ buvo tarsi neatsiejami. Lenkai net rengė protestus reikalaudami naujų kelių.

Ir Lenkija taip susiėmė, kad tapo kelių tvarkymo pavyzdžiu. Ne tik sulopė duobėtus ir praplatino siaurus kelius. Iki pat dabar visoje Lenkijoje masiškai tiesiami nauji greitkeliai.

Lietuvoje vaizdas visai kitoks. Ne vienoje vietoje galima matyti didelį remontą. Vilniaus Nemenčinės plentas platinamas nuo dviejų iki keturių juostų. Bet bendra Lietuvos kelių būklė prasta ir, jei nebus pokyčių, toliau prastės. Tą parodė ir Valstybės kontrolės auditas.

„37 procentai kelių yra prastos būklės, tai apvertus iš kitos pusės, prastas šešetas galėtų būti“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Artimiausiems porai metų Lietuvos keliams numatyta keliskart mažiau, nei minimalūs poreikiai. Neužteks pinigų bent jau išlaikyti esamą būklę. Keliai toliau prastės, o ateityje keisti situaciją bus dar sunkiau, nes reikės dar daugiau pinigų.

Nauja valdžia kelia ambicingą tikslą – pakartoti Lenkijos kelių revoliuciją. Iš esmės keisti finansavimą keliams.

„Jei jis būtų pakankamas, greičiausiai, jis būtų tinkamas. Bet kadangi yra nepakankamas, tikrai reikėtų peržiūrėti iš esmės“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Kelius prižiūrinti „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad dabar kelių būklei atstatyti reikėtų 15 milijardų eurų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Iškart reikia pasakyt – tai nerealu“, – užtikrino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

„Ne, tikrai tai yra nerealistiška suma“, – pritarė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

15 milijardų eurų keliams prikelti nerealu atrodo ir naujajam susisiekimo ministrui, bet ministras pasiryžęs keliams surinkti perpus mažesnę sumą per kelerius metus.

„Matyt, realiausias skaičius, kaip iš esmės pagerinti, yra 6-7 milijardai eurų“, – sakė susisiekimo ministras E. Sabutis.

Socialdemokratai pasiryžę steigti naują Kelių fondą. Panašų turi lenkai.

LNK stop kadras.

„Kai sukursime modelį, kaip tvariai finansuoti kelių priežiūrą, įvertinę, kad jam galėtume per metus skirti 1-1,3 mlrd. eurų, tai galbūt rezultatą turėtumėm pasiekti per 6-7 metus“, – prognozavo E. Sabutis.

Į Kelių fondą pinigai keliams būtų renkami keliais šaltiniais.

Vienas galėtų būti naujas – kelių mokestis.

„Pravažiuoji kasos aparatus arba yra elektroninis nuskaitymas. Nusiperki kortelę ar lipduką ant lango ir važiuojant automatiškai nuskaito“, – aiškino A. Sysas.

Nors yra dvejojančių dėl kelių apmokestinimo.

Iškart reikia pasakyt – tai nerealu.

„Jeigu kažkas kalba, kad bus apmokestinti keliai, tai manau, šitas variantas nesulauks pritarimo Seime“, – spėjo A. Butkevičius.

Visuotinio kelių apmokestinimo pradžia jau padaryta. Diegiama automatinė sistema – „e-tollingas“. Speciali įranga automatiškai fiksuotų automobilius ir vairuotojai gautų mokėjimus. Kol kas mokesčiai už kelius numatyti sunkvežimiams, autobusams. Bet įdiegus automatinę sistemą, būtų labai paprasta pridėti naujas vairuotojų grupes, kurioms tektų mokėti kelių mokestį. „E-tollingas“ jau turėjo veikti porą metų, tik procedūros įstrigo.

„Pradžioje sunkiam transportui, tada gali įvesti bet kokią grupę, pagal numerius, pagal kubatūrą, viskas labai paprasta“, – tikino A. Sysas.

Svarstoma keliams skirti ir didesnę dalį degalų akcizo.

Bet tam tradiciškai priešinasi finansų ministrai, nes daugiau akcizų pinigų skiriant keliams, mažiau lieka kitkam.

„Jeigu yra apie 55 proc., tai turėtų būti apie 80 procentų. Tai galėtų sudaryti Kelių priežiūros programai metinių pajamų iki 1,2 mlrd. eurų“, – teigė A. Butkevičius.

Socialdemokratai neabejoja, kad Kelių fondas bus įteisintas. Su fondu ir naujos rinkliavos.

„Per kitus metus tas fondas atsiras ir pradės veikti“, – užtikrino A. Sysas.

Vieni iš Kelių fondo idėjos autorių, kelius pati ir prižiūrinti „Via Lietuva“. Kelininkai siūlo grandiozinius finansavimo pokyčius, nors jau dabar sunkiai susitvarko su dabartiniu finansavimu.

Anot Valstybės kontrolės, pasirašius sutartis ir paskyrus finansavimą dabar vėluoja daugiau nei trečdalis kelių tvarkymo sutarčių. Ir vėlavimas nemažas, net iki 3 metų.

„Arba padaryti įstatymų pakeitimus, arba reikia pradėt taikyti viešos ir privačios partnerystės modelį, arba taikyti koncesijos modelį“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Paprastai tariant, kelius nutiestų privačios įmonės. Valstybė per nustatytą laiką išsipirktų su palūkanomis.

Panašiu modeliu pastatyti nauji kariniai miesteliai. Panašiai planuotas skandalingasis Nacionalinis stadionas.