- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė nustatė, kad 40 procentų šalies kelių – labai prastos būklės: ant jų dangų ne tik provėžos, bet ir didžiulės atsivėrusios duobės, kurias keičia ne remonto darbai, o įspėjamieji ženklai. Ekspertai beda pirštu į sumas – kasmet nusidėvėjusių dangų remontams buvo skiriama vos po 12 mln. eurų. Ministerija teisinasi ir pakeitė pinigų skyrimo tvarką, pasakojama LNK reportaže.
Už kelių būklę šalyje yra atsakinga Kelių direkcija. Jos vadovas tvirtina, kad anksčiau vykdyti projektai įgyvendinti tinkamai.
„Tačiau praėjus tam tikram laikui (virš dešimt metų), juos reikia remontuoti“, – kalbėjo Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Tvarkymui pinigų neužtekdavo, mat nuo 2016 metų kelių atnaujinimui ministerija kiekvienais metais skirdavo vos po 12 mln. eurų. Už tokią sumą, sakoma, kad padaryti negalima praktiškai nieko.
Kelininkų atstovai tvirtina, kad beveik 3 mlrd. vertas valstybės turtas nugrimzdo į paraštes.
„Jeigu mes savo namų parketo grindis neprižiūrėsime dešimt metų, kaip jos atrodys? Jos bus tiesiog nudėvėtos ir mums reikės jas iš esmės keisti“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Važiavimas gatvėmis – lyg loterija: kas apvažiuoja duobes, išsisuka nuo nuostolių, o kas į jas pataiko – smarkiai paplonina piniginę ir yra priverstas vaikščioti pėsčiomis.
„Šiuo metu yra apie 75 tūkst. Pernai irgi buvo panašiai“, – sakė Lietuvos draudimo transporto draudimo agentas Paulius Ilbertas.
Susisiekimo ministerija teisinasi, kad tai, kas užrašyta dokumentuose, nebeveikia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Yra keliai, kuriuose intensyvumas yra didesnis negu planuota, tad ta danga, konstrukcija, kuri buvo skaičiuota prieš 10–15 metų, neatitinka ir kelias greičiau nusidėvi“, – kalbėjo Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.
Ministerija pakeitė ne kelių susidėvėjimo metodikas, o pinigų skyrimo tvarką: panaikino rezervą ir jį išdalino. Todėl valstybinės reikšmės keliams nuo šiol bus skiriama beveik 70 proc. lėšų, o likusi dalis – vietiniams keliams. Kas bus atnaujinama regionuose, spręs ir Vyriausybė.
„Tie prioritetai mūsų netenkina. Mes kartais pamatome, kad išasfaltuoja vieną ruožą, tada bėga asfaltuoti kitą kraštą. Mes taip nedarytume. Paskirtumėme lėšas, išasfaltuotume tą ruožą, kad to krašto gyventojai turėtų patogų susisiekimą“, – teigė Prienų rajono meras Alvydas Veicekauskas.
Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams.
Bet ministrai atiduoti vadžių savivaldai nenori, esą keliai bus asfaltuojami pagal partinius interesus. Kelių finansavimo pertvarką Seimui pristatęs Marius Skuodis žadėjo, kad ji bus ypač skaidri. Ministras tvirtino, kad neis pirmtakų pramintais keliais, kai pinigai buvo dalinami pagal politikų rinkimų apygardas.
Kolegos pastebi, kad kol kas laikytis skaidrumo pažadų nesiseka.
„Visa šių metų suma nuėjo Klaipėdos Baltijos prospektui. Tai klausimas, ar miestas finansuojamas pagal partinę priklausomybę“, – sakė savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
Dėl pinigų dalybų keliams anksčiau priekaištauta buvusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Jis kaltintas dosniai skirstęs juos rajonams, kuriuose jis arba jo atstovaujamos partijos nariai kandidatavo į Seimą, o kelios dienos po pralaimėtų rinkimų 100 tūkst. eurų atiteko ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio gatvės tvarkymui.
Savivaldybių vadovai pastebi, kad nauja tvarka atneš daugiau lėšų, bet neramina, ar jos bus panaudotos.
„Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams ir jeigu vienais metais nepavyktų nupirkti dalies darbų ir dalis lėšų nebūtų panaudotos, tai jos į kitus metus nepersikeltų“, – pasakojo Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.
Ekspertai skaičiuoja, kad norint atnaujinti daugumą nusidėvėjusių Lietuvos kelių, kasmet prireiktų nuo 50 iki 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas32
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...