- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą šių metų pusmetį verslo nuomonės lyderiai intensyvino savo komunikaciją – jų pasisakymų padaugėjo 40 proc. Pusantro karto išaugo telekomunikacijos srities atstovų citatų, dar gausiau (77 proc.) – mažmeninės prekybos. Pirmą kartą nuomonės lyderių penketuke atsidūrė išsyk du nevyriausybinių organizacijų atstovai (LVK ir LPSK).
Aukštose pozicijose šįkart atsidūrė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė ir buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kaip ir pernai, lieka įsitvirtinęs pirmoje vietoje. Greta jo antroje pozicijoje rikiuosi „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Toks pats vardų penketukas rikiuojasi ir lentelėje pagal pasiektus kontaktus.
Citatas augino ir lobizmo skandalas
„Šį pusmetį itin padaugėjo V. Sutkaus citatų, intensyvi komunikacija prasidėjo dar karantino metu, kai tuometis LVK atstovas aktyviai reiškė nuomonę apie ekonomikos gelbėjimo planą ir paramą verslui; tai pirmą kartą mūsų tyrimo istorijoje lėmė LVK tokią aukštą poziciją. Kita vertus, citatų skaičių didino birželio mėnesį kilęs lobizmo skandalas bei žinutės apie atsistatydinimą iš LVK pareigų. Pastarajame kontekste buvo beveik ketvirtadalis V. Sutkaus pasisakymų šį pusmetį“, – sakė „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.
Pasak jo, lobizmo skandalas rekordiškai išaugino ir buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus ir V. Sutkaus paminėjimų skaičių, tačiau L. Spėčius atkreipė dėmesį, kad įvaizdį žiniasklaidoje formuoja būtent asmenų pasisakymai, citatos, o ne jų paminėjimai. „Asmuo gali būti daug minimas skandalingame kontekste, bet tai nereiškia, kad tampa nuomonės lyderiu“, – pabrėžė „Kantar“ ekspertas.
Kontaktai svarbiau nei citatos
L. Spėčius taip pat akcentavo, kad vertinant nuomonės lyderių komunikacijos rezultatą, svarbesnis yra pasiektų kontaktų nei citatų skaičius.
„Gali daug pasisakyti, bet šaudyti tuščiais šoviniais, nes inicijuotos temos ar pranešimai, pavyzdžiui, bus pasiekę tik nišinius kanalus. Tačiau planuojant komunikaciją žiniasklaidoje, sudėtinga valdyti ar prognozuoti pasiektus kontaktus, būtent todėl svarbus atspirties taškas yra citatų skaičius; toliau verta analizuoti, kiek tie pasisakymai pasiekė auditorijos. O galiausiai – kokią įtaką auditorijai padarė pasisakymai (potencialios įtakos indeksas, kurį matuojame). Matome, kad neretai tarp pasisakymų skaičiaus ir pasiektų kontaktų yra stipri koreliacija, ypač pirmajame dešimtuke“, – sakė ekspertas.
Bankų atstovai komunikavo daugiau
Pirmą pusmetį citatų skaičių augino bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ ekonomistai. Nerijaus Mačiulio („Swedbank“) ir Tado Povilausko (SEB) citatų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., tačiau pastarajam to nepakako pralenkti dar intensyvesnės kitų nuomonės lyderių komunikacijos ir jo pozicija smuktelėjo keturiomis žemyn. Tuo tarpu smarkiai lentelėje į viršų šoktelėjo Ž. Mauricas, komunikavęs dvigubai daugiau nei pernai.
„Ž. Mauricas jau beveik dešimtmetį yra nuomonės lyderių tope – galima sakyti, senbuvis. Šįkart šuolį iš 7 pozicijos į antrą jam lėmė daugiau nei dviem šimtais padidėjęs citatų skaičius. Jo komunikacija pagal pasiektus kontaktus taip pat lyderiauja, lenkdama ir V. Vasiliauską. Pernai „Luminor“ ekspertas buvo pirmoje vietoje ir mūsų sudarytame potencialios įtakos reitinge“, – sakė L. Spėčius. Ž. Mauricas aktyviausiai reiškėsi ir komunikuodamas socialiniame feisbuko tinkle, kur pirmąjį pusmetį savo asmeninėje paskyroje paskelbė per 150 įrašų ekonominėmis bei socialinėmis temomis.
NVO pasisakymų tope – per trečdalį
Trečioje reitingo pozicijoje atsidūrusi I. Ruginienė buvo cituota 46 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokią pačią poziciją ji užima ir tope pagal pasiektus kontaktus.
„Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė jos nuomonės dėl svarstymų apie MMA skaičiavimo suvienodinimą ES, siūlymas didinti baudas už darbo teisės pažeidimus, patarimai, kaip darbuotojams elgtis karantino metu, Darbo kodekso pataisų kritika bei pozicija apie memorandumą dėl atlyginimų nemažinimo“, – apžvelgė „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Pirmą kartą į TOP20 pateko ir Lietuvos draudikų asociacijai vadovaujantis Andrius Romanovskis.
Iš viso nevyriausybinių verslo organizacijų atstovai tope šįkart sudarė apie 35 proc. visų pasisakymų.
Mažiausiai kalbėtojų turinti prekyba komunikuoja aktyviausiai
Analizuojant šių metų pirmojo pusmečio verslo komunikaciją pagal sektorius, pagal bendrą pasisakymų skaičių pirmauja mažmeninė prekyba, nors kalbėtojų daugiau turi bankai.
„Bankai iš visų sektorių turi daugiausia kalbėtojų, pvz., „Swedbank“, SEB turi dukart daugiau nuomonės lyderių negu toks aktyvus kalbėtojas kaip „Maxima“ – tačiau pagal pasisakymų skaičių beveik dešimtadaliu pirmauja pastaroji. Trys didieji bankai turi tope po savo ryškų nuomonės lyderį – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB, jie visi užima aukštas pozicijas tope. Dešimtuke šį pusmetį aukštai įsitvirtino ir „Maxima“ bei IKI ekspertai Indrė Baltrušaitienė ir Ernesta Dapkienė, kurių pernai net nebuvo dvidešimtuke“, – sakė „Kantar“ ekspertas.
COVID-19 pandemija gausino prekybos citatas
Pasak L. Spėčiaus, pirmą pusmetį verslo nuomonės lyderių dvidešimtukas pasipildė šešiais ekspertais iš prekybos – pandemijos laikotarpiu prekybos tinklai buvo vieni aktyviausių komentatorių. Šio sektoriaus atstovų citatų skaičius palyginus su 2019 m. pirmu pusmečiu išaugo net 77 procentais.
„Tai daugiausia lėmė COVID-19 pandemija. Žiniasklaidoje apskritai gerokai buvo suintensyvėjęs bendras komunikacijos laukas, daug dėmesio buvo skirta prognozėms, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai turės šalyje paskelbtas karantinas. Mažmenininkai aktyviai komentavo, kokių veiksmų jie imasi darbuotojų ir pirkėjų saugumui užtikrinti, aptarinėjo vartojimo pokyčius, skelbė informaciją apie mokamus priedus darbuotojams, informavo apie įmonėse nustatytus ligos atvejus“, – pažymi L. Spėčius.
Komunikaciją skirsto į tris lygius
Daugiausia top dvidešimtuke pagal citatas krito Vilmos Drulienės pozicija (5 pozicijomis žemyn), šiai pasitraukus iš „Maxima“ komercijos direktorės pareigų šių metų birželio pradžioje.
„Galima būtų išskirstyti įmonių komunikaciją į tris lygmenis: „Maxima“, „Swedbank“ ir SEB vykdo intensyvią komunikaciją (apie tūkstantis pasisakymų ir daugiau per pusmetį), IKI, „Luminor“, RIMI – vidutinio intensyvumo (400-700), o „Norfa“, „Telia“, „Bitė“ ir „Lidl“ – santūresnę komunikaciją (300-400). Dominuojantiems prekės ženklams, kaip matome, būdinga ir intensyvesnė proaktyvi komunikacija“, – reziumavo „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas L. Spėčius.
Nuomonės lyderių tyrimą kasmet atlieka bendrovė „Kantar“, norėdama įvertinti verslo sektoriaus komunikaciją. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metų pirmą pusmetį.
„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti specialistus daugiau nei 90 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusio Telšių karinio miestelio teritorija ruošiama investicijoms
Telšių valdžia planuoja sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritorijos susisiekimo infrastruktūrą, pritaikant ją verslo investicijoms. ...
-
SSVA perima statybos, teritorijų ir žemėtvarkos informacinių sistemų priežiūrą
Nuo sekmadienio statybos, teritorijų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinių sistemų priežiūra rūpinsis Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), praneša Nacionalinė žemės tarnyba. ...
-
Du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje blogėja5
Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo, kad spalį ir lapkritį du trečdaliai gyventojų padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Lyginant su rugsėju, pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų dalis padidėjo 3 p...
-
Aplinkos projektų valdymo agentūra: dėl daugiabučių renovacijos tikimės gauti per 500 paraiškų
Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) nuo lapkričio 11 d. leidus teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, kreipimųsi dar nesulaukta, informuoja agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Tačiau, ka...
-
Netikėtai pabrango degalai: specialistai atskleidė priežastis7
Netikėtai pabrango degalai, ypač dyzelinas. Degalinių atstovai tikina, kad paprasčiausiai pradėtas tiekti žieminis dyzelinas, esą kainų šuolis – tradicinis. Vis dėlto kainas stebintys ekspertai pastebi, kad degalinėse degalai brango dvig...
-
„Juodojo penktadienio“ karštinė: kada pirkėjai pasimauna ant prekybininkų kabliuko?2
„Juodojo penktadienio“ karštinės pagauti gyventojai skubėjo pirkti. Kai kurie net specialiai ruošėsi: susiplanavo laisvadienius ir net važiavo į didžiuosius miestus, kur didesnis prekių pasirinkimas. Specialistai ragina nepames...
-
Griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje sąlygos2
Nuo sekmadienio griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos, į juos nuo šiol kreiptis gali tik tos valstybės piliečiai, kurioje veikia padalinys. ...
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos4
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas48
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...