- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai įnirtingai ieškant finansų gynybai, keli Seimo nariai, kurių lyderis ir siūlymo iniciatorius – Andrius Vyšniauskas, ėmėsi kelio ženklų dizaino. Teigia, kad dabartiniai – paveldėti iš sovietų. Taip pat sako, kad kelius irgi reikėtų desovietizuoti ir liepia žiūrėti į kaimynines šalis, kurių ženklai vakarietiški, o mūsiškiai priešingai – labai primena rusiškus.
Vienas siūlymo iniciatorių rodė, kaip atrodo lietuviški, latviški, estiški ir lenkiški ženklai ir kuo jie skiriasi.
„Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino. Tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką ir nutolo nuo sovietmečio“, – kalbėjo siūlymo iniciatorius A. Vyšniauskas.
„Žmonės turbūt neturi ką veikt ir turi per daug pinigų“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.
Tačiau A. Vyšniauskas atkirto, kad keisti ženklų dizainą yra svarbu.
„Gan nuosekliai mūsų valstybė desovietizuoja savo viešąsias erdves. Galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Juo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi. Ir tokia galimybė atsiranda“, – aiškino A. Vyšniauskas.
„Pabandykime bent įsivaizduoti, kiek kainuotų visoje Lietuvoje pakeisti visus kelių ženklus, kad šriftas būtų kitoks. Man labai įdomu, ar ką nors klaidina tie ženklai, ar jie yra kokie nors, sakykime, neaiškūs“, – nurodė A. Veryga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Iniciatoriai tikino, kad visų ženklų iškart keisti ir nesiūlo.
„Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, negali būti iš karto, tai turėtų įvykti per kelerius metus. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog nusidėvėję ženklai galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus“, – aiškino A. Vyšniauskas.
Žurnalistai žmonėms parodė, kaip atrodo ženklai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, paklausė jų nuomonės. Dauguma nemato reikalo jų keisti. Kitiems kaimynų ženklai – gražesni.
„Via Lietuvos“ atstovas atsakė, kiek valstybiniuose keliuose yra ženklų, kiek kainuoja pakeisti nors vieną iš jų.
„Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų“, – sakė Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų.
Tad visus juos pakeisti kainuotų 50 mln. eurų. Tačiau ženklų Lietuvoje yra kur kas daugiau, nes „Via Lietuva“ neskaičiuoja ženklų, esančių savivaldybėse. Vien Vilniuje savivaldybė skaičiuoja turinti apie 75 tūkst. kelio ženklų. Čia vieno ženklo pakeitimas kainuoja apie 75 eurus.
Susisiekimo ministras šiuo metu komandiruotėje Čilėje, tad ministerija atsiuntė atsakymą raštu. Esą šiuo metu įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka tarptautinę Kelio ženklų ir signalų konvenciją. Europos saugaus eismo darbo grupė šiuo metu rengia kelio ženklų atnaujinimą.
„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas, ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius, stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – raštu teigė Susisiekimo ministerija.
Tad Susisiekimo ministerija kelio ženklų dizainą keisti žada tik jei taip nutars Europos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė. Jos sprendimas turėtų paaiškėti rugsėjį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausios „Achemos“ akcininkės atstovas: Laurinaičiui pirmumo teisė įsigyti akcijas netaikoma
Buvęs „Achemos grupės“ prezidentas Arūnas Laurinaitis ketvirtadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą, nes didžiausia koncerno akcininkė Lyda Lubienė nepaiso jo pirmumo teisės įsigyti kontrolinį bendrovės akcijų paketą. ...
-
Užimtumo tarnyba sugriežtino finansinės paramos teikimo sąlygas
Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad nuo sausio 28 d. įsigaliojo „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo“ pakeitimai kuriais patikslinti specialieji kriterijai, pagal kuriuos skiriamas finansavimas tarnybo...
-
Prezidentas Nausėda apie pensijų reformą: pats sistemos modelis – didelis žingsnis į priekį
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymai iš esmės keisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą yra „didelis žingsnis į priekį“, o vietoj valstybės įnašo siūloma gyv...
-
Gudaitis: tai yra laisvės nuo orių pensijų reforma
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant iš esmės keisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siūlomi pokyčiai yra radikalūs ir gri...
-
Įvardijo, kurių specialybių atstovai yra paklausiausi: jų siaubingai trūksta
Šiandieninėje darbo rinkoje situacija sparčiai kinta – tiek darbuotojų paklausa, tiek siūlomi atlyginimai ir darbo sąlygos. Apie šiuos pokyčius, taip pat apie tai, kokių kompetencijų šiuo metu reikalauja darbdaviai, plačiau ...
-
Pristatė akciją „Radarom“ ir gautą dovaną: čia yra ne geras, čia superinis daiktas
Įmonė „NT Service“ akcijai „Radarom“ padovanojo 50 komplektų antidronų „Sky Wiper Moto“. ...
-
Ruginienė: suprantu, kodėl pensijų fondams buvo sunku išgirsti šią žinutę
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia – jos pristatyti siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai sistemos nesugriautų. Politikės teigimu, gyventojai yra skatinami patys rinktis, kur ir kiek nori kaupti savo pensijai. ...
-
Prezidentas apie itin svarbų įvykį: galiu visus nuraminti
Prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad savaitgalį numatytas Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarų Europa įvyks sklandžiai, o gyventojai nepajus šio proceso. ...
-
Gynybą finansuoti nori limonadais?
Kas kelerius metus Lietuvoje svarstomas cukraus mokesčio įvedimas – šįkart gynybos finansavimui. Kaimyninės šalys Lenkija ir Latvija jau turi tokį mokestį. ...
-
Ministras žada taikyti „nulinio biudžeto“ metodą: ką tai reiškia
Siekiant šalies viduje rasti papildomų finansinių išteklių, įskaitant ir išlaidas gynybai, finansų ministras Rimantas Šadžius žada griežtai kontroliuoti dalį viešųjų finansų, taikyti nulinio biudžeto planavimą. ...