- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai ieškant sprendimų, kaip sumažinti aukštas dujų bei elektros kainas ir Briuselyje svarstant įvesti 220 eurų už magavatvalandę (MWh) viršutinę dujų kainos ribą tokios lubos yra per aukštos, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„220 (eurų už MWh – BNS) kaina yra per aukšta, palyginti su kainomis 2020 metais. Tai daugiau nei dešimt kartų aukštesnė kaina, taigi, kai mes kalbame konkurencingumą ir tiekimo saugumą, tai nėra tinkama priemonė“, – „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume ketvirtadienį sakė I. Žilienė.
Remdamasi šaltiniais užsienio žiniasklaida skelbia, kad ES pirmininkaujanti Čekija pirmadienį pasiūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške – ji būtų aktyvuota tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas.
Tuo metu lapkričio pabaigoje Europos Komisija buvo pasiūliusi nustatyti 275 eurų ribą aktyvuojant ją tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites.
Latvijos Ekonomikos ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė Liga Rozentale teigė abejojanti, ar tokia riba būtų aktyvuota.
„Nesu įsitikinusi, kad šis mechanizmas veiktų, jeigu jis būtų įjungtas, kadangi nustatyta kainos riba yra labai aukšta“, – konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos vyriausybės atstovė.
Tuo metu Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos vicekancleris energetikai Timo Tataras skeptiškai įvertino siūlymą nustatyti viršutinę ribą – anot jo, tai pakenktų tiekimo saugumui.
„Jei šį mechanizmą įgyvendinsime per greitai, neturėdami poveikio vertinimo, mes galime susidurti su tiekimo saugumo problemomis“, – teigė forume nuotoliniu būdu dalyvavęs T. Tataras.
„Paprastai, kainų uždarymas arba kainų lubos yra efektyvios priemonės tuomet, kai tuo pačiu metu galime kontroliuoti savo energijos suvartojimą. (...) Jeigu įvesime dujų kainų lubas neturėdami tinkamos savo vartojimo kontrolės, galime susidurti su situacija, kuomet mums trūks prekės, kurios kainą bandome riboti“, – kalbėjo jis.
Dėl viršutinės dujų kainų ribos kitą antradienį neeiliniame posėdyje tarsis už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai.
Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES.
Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, tačiau prieštarauja Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus taip pakenkiant jų tiekimo saugumui, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atvers kišenes: į elektros ir dujų tinklo atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Lietuvos banko apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...