Viduriniosios klasės terminą sugalvojo Karlas Marksas, taip jis pavadino smulkius darbdavius – tuos, kurie nebuvo kapitalistai, bet ir nepriklausė darbininkams.

Dabar viduriniąja klase laikomi tie, kurie maždaug trečdalį atlyginimo per mėnesį gali išleisti kaip nori.

„Turbūt ne tiek svarbūs tie skaičiai, kiek svarbus ir žmonių savęs priskyrimas, suvokimas. Tai turbūt, visų pirma, susiję su tuo, ką žmonės gali sau leisti“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Turbūt ne tiek svarbūs tie skaičiai, kiek svarbus ir žmonių savęs priskyrimas, suvokimas.

Vidurinei klasei patys save priskiria maždaug pusė Lietuvos gyventojų.

„Po truputį mažėja. Mes matėme, kad ir 58 proc., ir 59 proc. keletą metų atgal save priskirdavo vidurinei klasei“, – nurodė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pagrindinį kriterijų, kuris leidžia save priskirti vidurinei klasei, gyventojai įvardijo nuosavą būstą. Visai nesvarbu – jis gali būti paveldėtas ar su paskola.

Viduriniosios klasės atstovas taip pat turėtų bent kartą per metus mažiausiai savaitę atostogauti užsienyje, kaupti pensijai, turėti daugiau nei trijų mėnesių atlyginimų santaupas, neturėtų sukti galvos, kaip padengti paskolas ar kitas įmokas, turėti aukštąjį išsilavinimą.

LNK stop kadras.

„Žmonės, kurie uždirba pakankamai pinigų tam, kad juos ir išleistų, grąžintų į ekonomiką“, – pabrėžė D. Misiūnas.

Žemesnei vidurinei klasei save priskiria kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Aukštesnei – apie 7 proc. Dažniausiai – vyrai iš didžiųjų miestų, specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Elitui save priskiria 0,3 proc.

Tiesa, kad statistiškai priklausytum viduriniajai klasei Lietuvoje, užtenka ir kur kas kuklesnio atlyginimo.

„Jeigu mes kalbėtume apie gaunamas pajamas ir EBPO apibrėžimą, beveik net 63 proc. patektų į tą galimą rėžį priskirti vidurinei klasei“, – šnekėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tai reiškia, kad iš milijono dirbančiųjų maždaug 600 tūkst. priklauso vidurinei klasei.

„Tas gyventojas, kurio atlyginimas siekia nuo 930 iki 2200 eurų „į rankas“ per mėnesį“, – kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

„Mokesčių našta, tenkanti vidurinei klasei, Lietuvoje yra prie aukštesnių. Esame, berods, septintuke pagal apmokestinimą vidurinės klasės pajamų“, – teigė D. Misiūnas.

Ant viduriniosios klasės paprastai laikosi visa šalies ekonomika – jie vartoja daug ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tad valdžiai esą nereikėtų perspausti su aukštesnės vidurinės klasės apmokestinimu.

Nors skaičius truputį išaugo, tuo, kiek turi pinigų, visiškai patenkinti tik maždaug dešimtadalis.