- Gabrielė Grigošaitytė / LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas trečia įmonė Lietuvoje nustato netradicinį darbo laiką. Pavyzdžiui, per savaitę dirba 52 valandas, bet daugiau ir poilsiauja. Darbdaviai tai dar vadina sumine darbo laiko apskaita. Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už viršvalandžius. Alinama ir darbuotojų sveikata. Grupelė Seimo narių jau metus bando tokį darbo principą apriboti, bet nesiseka.
Kaip ir skalbimo mašinos, taip ir darbuotojai valykloje triūsia dvylika valandų. Nuo šešių ryto iki šeštos vakaro.
„Dvi dienas dirba, dvi laisvos. Per tas dvi dienas gali atlikti visus namų ruošos darbus, studentai gali mokytis, tai yra tikrai labai geras grafikas“, – tikino „Joglės“ vadovė Ilona Račkauskienė.
25 metus valykloje dirbanti Nadežda neturi priekaištų: geriau dirbti dvi dienas ilgiau nei kasdien po aštuonias valandas.
„Esu patenkinta šiuo grafiku. Per tą laiką galiu susiplanuoti, kada pas gydytojus nueiti, vaikus nuvežti į būrelius. Žymiai patogiau“, – savo patirtimi dalinosi chemikė-technologė Nadežda.
Kur darbo daug ir skalbimo mašinų ar lygintuvų taip paprastai neišjungsi, darbdaviai dažnai renkasi ne pamainas, o suminę darbo laiko apskaitą.
„Turime parduotuves, kurios dirba nuo 8 iki 22 valandos, tai reiškia, jei nebūtų suminės apskaitos, darbo metu turėtų keistis pamainos, o su sumine apskaita žmonės vieną dieną dirba ilgiau, o kitą nedirba“, – aiškino verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Suminę darbo apskaitą taiko kas trečias darbdavys arba pusketvirto tūkstančio įmonių. Tradiciškai gamyba, prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai, transportas, ligoninės.
Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už viršvalandžius.
„Darbuotojas dirba viršvalandinį darbą, bet jam neapmokama kaip už viršvalandinį. Tačiau darbuotojui po trijų mėnesių apskaitos suskaičiuojama, kiek buvo tų viršvalandžių ir tada duodamas laisvalaikis“, – kalbėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė.
„Jeigu žmogus dirba normalų darbo laiką, pamaininį, jam reikia mokėti už viršvalandžius ir už šventines dienas. Vienu atveju pusantro, kitu atveju du kartus daugiau. Kai žmogus dirba suminį darbo laiką, tarifas eina tas pats, vadinasi – taupomos lėšos“, – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.
Netradicinis darbo laikas reiškia, kad per savaitę gali tekti dirbti ne 40, o net 52 valandas. Tiesa, likusias mėnesio savaites mažiau. Darbo inspekcija dėl to sulaukia šimtų užklausų ir skundų.
Kenčia ir sveikata. Anot tarptautinės darbo organizacijos, per savaitę dirbant 55 valandas jau trečdaliu padidėja insulto rizika palyginti su 40 valandų darbo savaite.
„Profesinis perdegimas, bendras išsekimas, fizinis nuovargis su tuo koreliuoja. Ligos priklauso nuo to, kiek laiko žmogus taip gyvena, taip dirba. Vieniems problemos gali prasidėt po penkerių metų, kitiems vėliau“, – aiškino LSMU Sveikatos tyrimų instituto profesorius Kastytis Šmigelskas.
Seimo opozicijos nariai metus bando šį darbo principą apriboti. Leisti išdirbti ne daugiau 48 valandų per savaitę, o po to tiek pat laiko ilsėtis. Su darbdaviais atsirastų ir dar viena sutartis.
„Jeigu nori suminės apskaitos, tai, būk malonus, pasirašyk kolektyvinį susitarimą. Tai būtų paskata darbdaviams sėsti ir derėtis. Dabar viskas vyksta paprastai – darbuotojai prisiduoda deryboms, o darbdaviai į jas neina“, – tikino Seimo narys Linas Kukuraitis.
Darbo sąlygų gerinimas pirmą stadiją Seime jau praėjo, bet dabar kelią stoja darbdaviai. Sako kitų išeičių, kaip prisitraukti darbuotojus, neliks.
„Buvome atlikę tokį eksperimentą, kurio metu bandėme, kad priėmėjos dirbtų po pusę dienos. Tai neatsirado nė vienos, norinčios keisti grafiką“, – akcentavo „Joglės“ vadovė.
„Matau tokį kelią, kad nebūtų jokių suminių darbo laiko apskaitų. Žmogus dirba viršvalandinį darbą, tai jam už tai ir sumokėkite“, – teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė.
Dėl darbo valandų Seimas galutinai gali apsispręsti dar šią vasarą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...