Lietuvoje kelią sunkiai skinasi internetinių azartinių lošimų legalizavimas, nors teigiama, kad virtualūs lošimai sudaro penktadalį visos rinkos. Europos Komisija ir teisininkai kritikuoja dabar Seime svarstomą  įstatymą, kuris esą ribotų laisvą paslaugų judėjimą Bendrijoje. Tuo metu Lietuvoje veikiančios lošimo bendrovės ragina ginti savo šalies rinką.

Internetiniai lošėjai dabar yra tarsi pogrindyje – žaisti jiems niekas nei draudžia, nei leidžia. Žaidėjai tik turi susimokėti mokesčius nuo laimėtos sumos.  Valdžia jau keletą metų bando internetinius azartinius žaidimus ištraukti į dienos šviesą. Politikai svarsto siūlymą virtualius  lošimus leisti vykdyti tik Lietuvoje registruotoms įmonėms ir tik toms, kurios jau turi lošimų vietas. Taip pat tokių bendrovių serveriai turėtų būti Lietuvoje.

Jei Seimas tam pritartų, dabar populiarūs, tarkime,  pokerių žaidėjų internetiniai puslapiai, kurie registruoti užsienyje, Lietuvoje taptų paprasčiausiai neprieinami.

„Kaip sako ES, nėra poreikio drausti internetinio pokerio ar (kitų žaidimų – LRT.lt) tinklalapius, kurie veikia Bendrijoje. Situacija nėra tokia, kuri reikalautų esminio valstybės įsikišimo ar reguliavimo. Nežinau, kokios problemos sprendžiamos, nes šiandien daugelis lošėjų žaidžia ES registruotose svetainėse, kurios turi savo apsaugą, kad neprisijungtų vaikai“, – pastebi pokerio žaidėjas Liutauras Armanavičius.

Tačiau tiek lošimų bendrovės, tiek jų veiklą prižiūrinčios institucijos sako, kad reikia įsikišti, nes dabartins azartinių lošimų įstatymas pasenęs. O dėl jo Europos Komisija jau pradėjo laisvo paslaugų judėjimo pažeidimo procedūrą. Tačiau atrodo, kad ne ką geresnis ir naujasis įstatymas.  Komisijos nuomone, jis taip pat neatitinka Bendrijos normų, nors pastabos viešai neskelbiamos. Teisininkai  pritaria Europos Komisijai ir absurdišku vadina reikalavimą užsienio bendrovėms steigtis Lietuvoje, norint organizuoti internetinius lošimus.

„Objektyvi realybė, nuo kurios nepabėgsi – lietuviai lošia internete ir ne Lietuvoje licencijuotose bendrovėse. Tiesiog reikia sudaryti galimybę toms bendrovėms civilizuotai veikti mūsų šalyje. Mūsų 20 metų senumo įstatymas nenumato interneto galimybės, todėl bendrovės negali gauti licencijos“, – aiškina advokatas Kęstutis Kvainauskas.

Teisininko nuomone, taip tik ginami Lietuvoje jau veikiančių bendrovių interesai ir ribojama konkurencija. Lošimus organizuojančios bendrovės pritaria dabar Seime svarstomam įstatymui. Pasak jų, Suomijoje apskritai galioja lošimo verslo monopolis.

„Lošimai nėra paslauga, kuri gali būti teikiama laisvai ir laisvai judėti. Jei kitos valstybės sugeba apginti monopolius, kad Europos Sąjungos valstybės gali tik savo šalyse teikti paslaugas ir neįsileidžia nieko kito, tai kodėl Lietuva negali apginti kiek kitokio modelio, laisvesnio, bet kontroliuojamo ir ribojamo pakankamai griežtai?“ – klausia Lietuvos lošimo operatorių asociacijos valdybos narys Saulius Petravičius.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje būtent virtualūs lošimai sudaro apie penktadalį visų lošimų. Teigiama, kad visiškai legalizavus tokias įmones, į Lietuvos biudžetą įplauktų 7 mln. litų. Tačiau kada tai bus – neaišku.