- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pritarė Seimo narių siūlymui savivaldybėms leisti pačioms nuspręsti, kokio remonto reikia jų keliams.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad pastarasis sprendimas bus naudingas tiek regionams, tiek vietos bendruomenėms.
„Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau. Autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos įrengimo nebereikės laukti kelerių metų. Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą“, – ministerijos pranešime teigė E. Sabutis.
KPPP finansavimo įstatymo pakeitimais siekiama per dvejus metus dešimtadaliu padidinti vietinės reikšmės keliams skiriamo programos biudžeto dalį – nuo 33 proc. iki 43 proc. Dėl to savivaldai per šį laiką papildomai tektų apie 54 mln. eurų.
Pataisos, be kita ko, savivaldybėms suteikia daugiau laiko – iki 2027 metų – įregistruoti jų kelius. Dabar numatyta, kad tai turėjo būti padaryta iki 2025-ųjų.
Be to, skatinant savivaldybes perimti daugiau vietinių kelių iš „Via Lietuvos“ siūloma skirti 5 proc. KPPP lėšų atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams.
Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą.
Prezidentas tikisi, kad savivaldybėms perėmus šiuos kelius miestuose ir miesteliuose paspartės šaligatvių, viešojo transporto stotelių įrengimas, atpigs kelių rekonstrukcija, bus galima atlikti daugiau tvarkybos projektų.
Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas gruodį teigė, kad priėmus prezidento pataisas mažės valstybinių kelių finansavimas, kuris šiais metais ir šiaip mažėja 27 mln. eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka tuo metu aiškino, kad pataisos nenumato papildomų lėšų pagal naują tvarką finansuoti kelius, o tik perskirstomos esamos lėšos.
Anot kitas KPPP finansavimo įstatymo pataisas, siūlančias savivaldybėms leisti pačioms nuspręsti dėl jų kelių remonto, parengusių Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių, tai leistų suremontuoti tris kartus daugiau kelių.
„Daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, neeikvojant didelių lėšų kapitaliniam remontui ir tokiu būdu sutvarkant tris kartus daugiau kelių ruožų. Jeigu savivalda nusprendžia, kad jei reikalinga atlikti kapitalinį kelio remontą, tai ji galėtų padaryti ir be imperatyvaus reguliavimo KPPP įstatyme“, – rašoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Dokumente pabrėžiama, kad kapitalinis kelio remontas kainuoja tris kartus daugiau nei paprastas.
Siūlymo autoriai teigia, kad 2024 metais vietinės reikšmės keliams skirta tik 179 mln. eurų, daugiau nei 42 proc. šių kelių kokybė prasta, jų remontui reikėtų daugiau nei 4 mlrd. eurų.
„Vadinasi, skiriamas finansavimas neatliepia net minimalios vietinės reikšmės kelių tinklo būklės palaikymo, jau nevertinant jo pagerinimo. Negana to, KPPP įstatyme dar papildomai numatyta, kad daugiau nei pusė skiriamos sumos savivaldybės gali skirti tik kapitališkai remontuoti kelius“, – teigiama dokumente.
Pagal dabar galiojantį įstatymą bent 50 proc. KPPP lėšų vietinės reikšmės keliams privalo būti skiriama turto įsigijimui – kelių tiesimui, rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui.
Pataisas dar turės priimti Seimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...