Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Kaip Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams.

Anot jos, nuo 2022-ųjų sausio 1-osios Vyriausybė numato skirti 28,8 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams padidinti vidutiniškai dešimtadaliu ir baziniam dydžiui didinti iki 2,26.

„Pagal teikiamą įstatymo projektą, nuo 2022-ųjų sausio 1 dienos nustatytų pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms pareigybių grupėms didinamos 10 procentų. Bendras darbo užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, sudarytų 12,48 procento“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

Anot jos, pataisos būtų aktualios tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimų augimui, kadangi aukštosios mokyklos turi autonomiją šiems klausimams spręsti.

Įstatymo pataisų rengėjai pažymi, jog dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra pernelyg maži,  „nekonkurencingi tiek šalies, tiek tarptautinėje darbo rinkoje ir neatitinka akademinės bendruomenės lūkesčių“, taip pat jie ilgą laiką nebuvo didinami.

Pasak ŠMSM, 2017-aisiais pirmą kartą nuo 2009 metų padidėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam papildomai skirta 3,1 mln. eurų, o nuo 2018-ųjų dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus siekiama didinti palaipsniui: 2018 ir 2019 algų didinmui skirta po 23 mln. eurų, atlyginimai atitinkamai didėjo 20-čia ir 16 procentų. 2020-aisiais atlyginimai didinti dar dešimtadaliu (tam skirta 13,8 mln. eurų). Šiemet numatyta didinti asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algas, tam skirta 5,2 mln. eurų.

Ministerija atkreipia dėmesį, jog rugsėjį pasirašytame partijų susitarime dėl švietimo numatyta, jog iki 2024-ųjų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis turi sudaryti 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

ŠMSM skaičiavimais, įstatymo projektui įgyvendinti kitąmet reikės apie 2,5 mln. eurų, lėšos jau suplanuotos biudžete.

Išlaidos švietimui didėja per 280 mln. eurų

Kaip informavo ŠMSM, iš viso biudžeto projekte asignavimai švietimui, mokslui ir sportui kitąmet didėja 283,7 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau, nei šiemet, bendras finansavimas švietimui su savivaldybių pajamomis ir išlaidomis, gali siekti 344 mln. eurų.

Daugiausia lėšų – 219 mln. eurų – suplanuota skirti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.

Numatoma, kad mokytojų pareiginės algos augs 10 proc. Dar 2,5 proc. būtų  skiriama apmokėjimui mokytojams dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose.

Nežymiai augtų bibliotekininkų algos

Lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui taip pat augs 10 proc., numatytos papildomos lėšos (1,7 mln. eurų) padidinti 5 proc. mokyklų bibliotekininkų atlyginimus.

Socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokyklinio ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui papildomai suplanuoti 2,6 mln. eurų, beveik 1 mln. eurų – naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti kitais mokslo metais.

10,2 mln. eurų numatyta skaitmeninio ugdymo plėtrai, papildomai 26,4 mln. eurų – studijų ir mokslo sričiai, iš jų 10,4 mln. eurų būtų skiriama valstybės finansuojamoms studijoms, 10 mln. eurų – mokslo duomenų bazių prenumeratai ir dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Aukštųjų mokyklų studentų socialinėms stipendijoms numatytas 1 mln. Eur.

5 mln. eurų auga lėšos sporto sričiai, 1 mln. Eur – profesinio mokymo stiprinimui, 6,2 mln. eurų – švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūros atnaujinimui, 6 mln. Eur numatoma skirti geltoniesiems autobusams.

Planuojama, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui sudarys 2,8 mlrd. eurų.