- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vyriausybė skatins aktyviau drausti augalus ir pasėlius nuo sausrų ir liūčių
Dėl klimato kaitos dažnėjant sausroms ir stiprioms liūtims, Žemės ūkio ministerija skatins pasėlių draudimo plėtrą, o įmones – aktyviau drausti augalus nuo tokių reiškinių, ūkininkams siūlant priimtinesnius įkainius ir didinant draudžiamojo ploto apimtis.
Ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo pratęsti valstybinio perdraudimo garantijas draudimo įmonėms 2024–2027 metais, taip pat kompensuoti nuostolius, patirtus ne tik dėl sausros augalų vegetacijos metu, bet ir dėl stichinių reiškinių ilgai lyjant. Tam dar turės pritarti Vyriausybė.
Siūloma nustatyti pastovų perdraudimo koeficientą, kurio reikšmė būtų lygi 2 – tai reiškia, kad įmonės galėtų gauti valstybės pagalbą, jeigu draudimo išmokos viršytų įmokas du kartus.
Aiškinantis, ar problema sprendžiama, ministerija planuoja atlikti kiekvienų derliaus metų draudimo priemonių duomenų vertinimą ir nustatyti nuo perdraudžiamų rizikų apdrausto ploto pokytį.
Lietuvoje draudikų draudimas taikomas nuo 2008 metų ir apima nuostolius, patirtus dėl išmokų už sausrą augalų vegetacijos laikotarpiu.
Tačiau per šį laiką įmonės taip ir nepasinaudojo šia priemone. Tai lėmė ir tai, kad nuo 2008 iki 2017 metų Lietuvoje nebuvo sausros augalų vegetacijos laiku, todėl nebuvo ir išlaidų. Be to, pats pasėlių draudimas tarp ūkininkų populiarėjo gana lėtai.
2018 ir 2019 metais šalyje jau buvo sausros, todėl nuo 2019 metų draudimo poreikis atsirado, bet apdraustas plotas sudarė tik kelis tūkstančius hektarų ir vėlesniais metais beveik neaugo, nes, anot ministerijos, paslauga nėra patraukli tiek draudėjams, tiek ir patiems draudikams.
Manoma, kad pakeitimai turėtų pagerinti perdraudimo sąlygas, tai skatintų aktyviau drausti augalus ir pasėlius.
Ministerijos duomenimis, 2022 metais nuo sausrų buvo apdrausta beveik 14 tūkst. hektarų. Sausra augalų vegetacijos metu tarp 60 savivaldybių tais metais registruota 27-iose, 2021 metais – aštuoniose, 2020 metais – šešiose.
Nuo ilgo lietingo laikotarpio rizikos 2022 metais Lietuvoje buvo apdrausta 18 tūkst. hektarų, liūtys registruotos 52 stotyse iš 97, 2021 metais – 21 stotyje iš 69, 2020-aisiais – 9 stotyse iš 58.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
Vainikų padėjimo ceremonija ...
-
Vilniaus „Žalgiris...
-
Ant Karaliaus Mindaugo tilto i...
-
Prezidentas įteikė valstybin...
-
Filmo „Pietinia kronikas...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
KMT ketvirtfinalis: „Žalgir...
-
Karolis Raišys ir Mykolas Pau...
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų byloseKonstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartisLietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPMPremjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleiviųLTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir AmsterdamoOro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar darytiLietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmisVyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybaiLietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaipNuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiauNaujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...