Ministrų kabinetas pritarus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam projektui, šiems pirkimams nebus taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

KAM teigimu, taikyti šią išimtį leidžia sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.

„Šios išimties taikymu yra siekiama apsaugoti esminį valstybės gyvybinį saugumo interesą – apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir demokratinę konstitucinę santvarką, taiką ir saugią aplinką valstybės raidai, todėl privalu stiprinti Lietuvos gynybinę galią ir atgrasymo potencialą“, – rašoma projekte.

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS anksčiau sakė, kad šis sprendimas „uždega žalią šviesą procedūriškai judėti į didįjį pėstininkų kovos mašinų pirkimą“.

Spalį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kad Lietuva pirks švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90. Planuojama įsigyti apie 100 mašinų, jos bus priskirtos dviem batalionams.

L. Kasčiūnas teigė, kad sutartis dėl kovos mašinų su gamintoju galėtų būti pasirašyta antroje kitų metų pusėje, derybose bus siekiama, kad į mašinų aptarnavimą įsitrauktų ir Lietuvos įmonės.

Planuojama, kad pagrindiniai mašinų komponentai, tokie kaip važiuoklė, korpusas, kovinis bokštas, būtų gaminami ne Lietuvoje, tačiau galutinis komponentų surinkimas ir gamyba būtų vykdomi Lietuvos teritorijoje.

„Su gamintoju būtų tariamasi, kurioje Lietuvos įmonėje tokia gamyba galėtų būti atliekama, kad užtikrintume optimalius darbo procesus ir efektyvumą“, – teigia KAM.

Anot ministerijos, Lietuvoje galėtų būti koncentruojamasi, pavyzdžiui, į vikšrų, variklių priežiūrą ir atsarginių dalių, pridėtinių šarvų kūrimą ir gamybą, elektrooptinių sistemų gamybą ir integravimą, įvairių dangų apdirbimą, sudėtingų konstrukcijų virinimą, įvairių metalo detalių apdirbimą, gamybą, tyrimus.

KAM sieks, kad vietos gamintojai tokius komponentus galėtų gaminti ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir kitų šalių naudojamoms mašinoms. Taip, anot ministerijos, būtų užtikrinama, kad Lietuvos pramonė turėtų galimybes ir pajėgumus dalyvauti tarptautinėje rinkoje.

„Tokiu būdu Lietuva būtų ne tik ginkluotųjų pajėgų partnerė, bet ir gamybos bei tiekėjų tinklo dalyvė“, – teigia KAM.

Lietuva ketina derėtis, kad pramoninio bendradarbiavimo apimtys siektų įstatymuose numatytą maksimalią ribą – 30 proc. sutarties vertės.

Lietuva jau anksčiau įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.

Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.