Apie tai specialistės kalbėjo trečiadienį ministerijoje vykusiame pasitarime, rašoma ŽŪM pranešime.

„Kol kas nė vienas ūkininkas nėra apsidraudęs nuo stichinės sausros, laukiame žemės ūkio skyrių specialistų pastebėjimų ir siūlymų, ką gi daryti, kad žemdirbiui draustis būtų patrauklu.

Taip pat prašome rajonų žemės ūkio specialistų šiuo klausimu aktyviau šviesti žemdirbius. Artimiausiu metu planuojame susitikti su draudimo kompanija ir aptarti, ką galima būtų pakeisti draudimo sąlygose, kad žemdirbiai noriau tai darytų“, – pranešime cituojama vyriausioji patarėja V. Žoštautienė.

Klimato kaita, pasako jos, kelia tiesioginę grėsmę šalies žemdirbiams, dėl sausros, liūčių jie ne tik netenka dalies pajamų, bet ir sunkiau gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis, sudarytas, pavyzdžiui, su grūdų supirkėjais.

Viceministrė A. Miškinienė pabrėžė, kad sausros – ekstremalios situacijos – paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis, rašoma ŽŪM pranešime.

„Net force majeure pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, kad bus atleidžiama nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis.

Mes siekiame sudaryti galimybes atleisti pareiškėjus nuo atsakomybės už ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų nevykdymą tais atvejais, kai jie nevykdomi dėl force majeure ar išskirtinių aplinkybių, tačiau negalime reguliuoti privačių sutartinių santykių ir įsipareigojimų vykdymo“, – cituojama viceministrė A. Miškinienė.

Sutartinius santykius reguliuoja civilinė teisė ir laisvas šalių susitarimas, teigiama pranešime.

Nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą žemdirbys gali būti atleidžiamas, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Kaip vienas iš įrodymų gali būti panaudotos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamos šias aplinkybes liudijančios pažymos, akcentuoja ŽŪM.

Pasak pranešimo, kol kas dėl liūčių tėra išduotos vos kelios tokios pažymos, o dėl sausros pažymų dar niekas nesikreipė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas pasitarime Karolis Šimas akcentavo, kad kiekvienu atveju iškilus sunkumams vykdyti sutartinius įsipareigojimus reikia kreiptis į grūdų pirkėjus ir kartu įvertinti bei spręsti situaciją, kaip įsipareigojimai pagal sutartį būtų vykdomi, rašoma ministerijos pranešime.

K. Šimas taip pat pritarė, kad pasėlių draudimas – viena iš apsaugos galimybių, kai dėl nepalankių gamtos sąlygų netenkama planuoto derliaus kiekio, padėtų grūdų augintojams geriau valdyti rizikas. Tačiau, pasak jo, reikia tobulinti draudimo sąlygas, kad ūkininkams šis draudimas būtų patrauklesnis ir galėtų juo pasinaudoti.