VPT meluoja?

Patraukliausią pasiūlymą konkurse pateikė Kauno bendrovė KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodstroj", tačiau vasarą nuspręsta, kad sutartis su šiuo duetu prasilenkia su nacionaliniu saugumu.

Todėl "Amber Grid" dar rugsėjį ėmė ruoštis sandoriui su kitą ekonomiškai naudingiausią, beveik 100 mln. eurų vertės pasiūlymą pateikusia Vilniuje registruota bendrove "Alvora" ir jos partnere "Šiaulių dujotiekio statyba".

Turimi duomenys leidžia spręsti, kad "Amber Grid" labai skubėjo pasirašyti rangos sutartį, tačiau tam prieštaravo trečiasis konkurso dalyvis – "MT Group". Jos pasiūlymas buvo pigesnis, tačiau "Amber Grid" vertinimu, ne toks ekonomiškai naudingas kaip "Alvoros" ir jos partnerės. "MT Group" kreipėsi į teismą.

Konkurso ėmėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Po daugiau kaip mėnesį trukusių pažeidimų paieškų, spalio 14 d., ji viešai pranešė, kad nustatyti pažeidimai neturi įtakos konkurso rezultatui, todėl tarnyba naikina įpareigojimą stabdyti sutarties pasirašymą su "Alvora" ir "Šiaulių dujotiekio statyba". Tuometė VPT vadovė Diana Vilytė teigė, kad tarnyba konkursą vertino siauroje apimtyje, todėl nustatyti pažeidimai leido priimti tik tokį sprendimą. VPT taip pat pastebėjo, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį dalyvį turės nustatyti teismai, išnagrinėję "MT Group" ieškinius.

Spalio 16 d. Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu D.Vilytę atleido iš VPT direktoriaus pareigų, pavesdamas VPT direktoriaus pavaduotojai Jovitai Petkuvienei atlikti tarnybos direktoriaus funkcijas. Po poros dienų dienraščio redakcija kreipėsi į J.Petkuvienę, paminėdama, kad tarnyba leido "Amber Grid" pasirašyti sutartį su "Alvora". Redakcijos nuostabai, valdininkė informavo, jog išties taip nėra: "Atlikus vertinimą, perkančioji organizacija (AB "Amber Grid") įpareigota atlikti pakartotinį vertinimą, įpareigojimas dar neįvykdytas, tad pasirašyti sutarties šiuo metu negali."

Paprašius patikslinti, kodėl per dvi dienas situacija pasikeitė – iš pradžių leido pasirašyti sutartį, paskui "Amber Grid" įpareigojo atlikti pakartotiną vertinimą, J.Petkuvienė atskleidė, jog spalio 14 d. vieša informacija buvo klaidinga, nes nebuvo paminėtos visos tarnybos išvadose paminėtos aplinkybės.

Valdininkė pastebėjo, kad ekonomiškai naudingiausio pirkimo pasiūlymo nustatymas priklauso nuo teismo sprendimų išnagrinėjus ieškovo ieškinius iš esmės.

"Tai reiškia, kad vien mūsų nustatytų pažeidimų pagrindu negalime įpareigoti nutraukti pirkimo, bet įpareigojame papildomai vertinti", – J.Petkuvienės teigimu, "Amber Grid" dar neįvykdė VPT įpareigojimo, tad kalbėti kad tarnyba leido pasirašyti sutartį su "Alvora" yra per anksti.

Vienus baltarusius išmetė

Projekto, finansuojamo iš ES lėšų, stebi ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Jei paaiškėtų, kad konkursas vyko neskaidriai ir būtų inicijuotas pažeidimo tyrimas, "Amber Grid" galėtų netekti iki ketvirtadalio dujotiekiui skirto ES finansavimo.

Visam projektui, įgyvendinamam ir Lenkijoje, skirta iki 295,4 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – iki 58 mln. eurų. Investicijos Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje.

KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodstroj" pasiūlė mažiausią kainą – 91 mln. eurų.

Vyriausybė dar vasaros viduryje nutarė, kad sandoris neatitiktų nacionalinio saugumo interesų, nes Baltarusijos įmonė turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis. Tokia išvada padaryta remiantis strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos, vadovaujamos vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio, išvada. Joje rašoma, kad pagrindiniai "Beltruboprovodstroj" užsakovai yra Rusijos ir Baltarusijos įmonės, įskaitant koncerno "Gazprom" įmones, iš jų ji gauna daugiausia pajamų. Vyriausybė pažymėjo, kad dujotiekį tiesiančioms įmonėms būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos ("Skada").

Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad "Beltruboprovodstroj" verslo ryšiais susijusi su "Gazprom", "Strojtransgaz", "Rosneftegazstroj", jos veiklą yra akreditavusios ne tik "Gazprom", bet ir "Transneft" bei "Rosneft", ji dalyvauja įgyvendinant strateginius Rusijos energetikos projektus, pavyzdžiui, Jamalo-Europos dujotiekį. Pasak saugumiečių, tai didina riziką, kad gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas projekto įgyvendinimas Lietuvoje, Baltarusijos įmonės atstovybės Lietuvoje vadovas palaiko ryšius su asmenimis, kurie gali padaryti žalos projekto įgyvendinimui.

Iš konkurso pašalinta "Beltruboprovodstroj" Vyriausybei pateikė 10 mln. eurų vertės pretenziją – tokia suma įmonė įvertina sąnaudas ir prarastą naudą. Baltarusių teigimu, jei vyriausybė per 6 mėnesius nepasiūlys sutarimo, dėl galimų investuotojo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, su ieškiniu bus kreiptasi į tarptautinį arbitražą.

Mano nuomone, prieš kai kurias kilsiančias potencialias rizikas yra užmerkiamos akys.

Kiti baltarusiai tiko

"Alvoros" akcininkai yra Česlovas Gliebus ir Vladimiras Pavliukovič, turintys po 33 proc. akcijų, bei Nikolaj Kolesnik, turintis 34 proc. akcijų. Fizinių asmenų valdoma "Alvora" dirba Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, kur stato įvairios paskirties pastatus. Šiose šalyse ji turi antrines įmones "Alvora–Bel","Alvora–Balt" ir "Specmontažstroj". Tiesa, "Alvora" yra dalyvavusi tiesiant magistralinius dujotiekius Klaipėda–Kuršėnai, Tauragė–Klaipėda, Pabradė–Visaginas, Panevėžys–Klaipėda, Šakiai–Jurbarkas, Kaunas–Šakiai, Šakiai–Kaliningradas, taip pat dalyvavo tiesiant dujotiekį į Klaipėdos SGD terminalą.

Jei tikėti oficialia "Alvoros" antrinių bendrovių užsienyje informacija, Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje jos stato tik antžeminius civilinius statinius.

Tačiau štai Baltijos šalims rusišką propagandą kišantis ir Pabaltijo įvykius iškraipantis informacinis portalas "Sputnik" yra pranešęs, kad Breste registruota "Alvora Bel" yra tiesusi strateginės paskirties statinį – naftotiekį Novopolockas-Fanipolis (Minsko priemiestis). Šio fakto bendrovės oficialiame tinklalapyje nėra. Bendrovė turi Baltarusijos valdžios leidimą tiesti ne tik naftotiekius, bet ir dujotekius. Ji yra prisidėjusiu prie kitų nacionaliniu mastu Baltarusijoje svarbių objektų statybos.

Kaliningrado įmonių rejestro duomenimis, "Specmontažstroj" įregistruota 1998 m. pabaigoje, šiandienis jos direktorius Genrikas Tomaševskis anksčiau yra vadovavęs vienai likviduotai bendrovei ir buvo steigėju dar dvejų likviduotų bendrovių. 2018 m. įsteigtai "Alvora Balt" vadovauja Sergejus Sardarovas, kuris yra ir Kaliningrade veikiančios statybų bendrovės "Vesna" steigėjas.

Patikimumu patikėjo ne visi

Taigi trijų fizinių asmenų valdoma bendrovė turi antrines bendroves Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Ar tai nėra priežastis teigti, kad ši bendrovė nėra patikima nacionalinio saugumo atžvilgiu? Tokį klausimą dienraščio redakcija uždavė valstybės pareigūnams ir politikams.

Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, į jam asmeniškai adresuotą klausimą neatsakė. Anonimiškai atsakė tik vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius: "Sandorio su UAB "Alvora" atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas buvo atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų bei išsamiai įvertinus sandorio patikrą atlikusių institucijų išvadas."

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, ignoruodamas Visuomenės įstatymo reikalavimus, apskritai nesiteikė redakcijai atsakyti. Politikas telefonu teigė kasdien gaunantis šimtus elektroninių laiškų ir neturi laiko į visus atsakyti.

O štai šio komiteto narys Arvydas Anušauskas žodžių į vatą nevyniojo: "Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas opozicijos prašymu spalio 16 d. uždarame posėdyje išklausė informaciją apie Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos priimtus sprendimus dėl "Alvoros". Kadangi posėdis buvo uždaras, tai galiu pasakyti, kad buvo išklausyta informacija, kaip bus suvaldytos jūsų minimos rizikos. Mane asmeniškai ne visi atsakymai tenkino ir manau, kad šiam klausimui turėtų būti skirtas didesnis dėmesys, ypač koordinuojant valstybės institucijų veiksmus ir siekiant pritraukti į šiuos projektus įmones, kurios mažiau susijusios su Baltarusija. Mano nuomone, prieš kai kurias kilsiančias potencialias rizikas yra užmerkiamos akys".

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuriam pavaldi "Amber Grid", nuo komentarų taip pat susilaikė. Jo patarėja Aurelija Vernickaitė redakcijai tepranešė, jog "Atiktį nacionalinam saugumui vertino Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Tai yra jos kompetencija". Tą patį žodis žodin atkartojo ir "Amber Grid" atstovė Laura Šebekienė.

"Amber Grid" generalinis direktorius S.Bilys šią savaitę atsistatydino.

Šios savaitės pradžioje iš "Amber Grid" generalinio direktoriaus pareigų netikėtai atsistatydino nuo bendrovės pradžios, 2013-ųjų, jai vadovavęs Saulius Bilys. Iki tol jis vadovavo "Lietuvos dujų" Strateginio vystymo skyriui. "Esu dėkingas visiems kolegoms, su kuriais kartu dirbome, tačiau atėjo metas pokyčiui tiek man, tiek ir bendrovei", – bendrovės pranešime cituojamas S.Bilys. Jis teigia, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių, o konkrečius sprendimus dėl ateities planų ketina priimti vėliau.